| Spindinti
popiežiaus Pijaus XI tiara - parodos kulminacija
|
Į Vilnių atvežta unikali
vertybė iš Vatikano Šv. Petro bazilikos lobyno - popiežiaus
Pijaus XI tiara
Tomo Bauro (ELTA) nuotrauka
|
Ilgalaikę parodą Krikščionybė Lietuvos
mene kelioms savaitėms praturtino aukščiausios bažnytinės valdžios
simbolis - puošni popiežiaus Pijaus XI tiara iš Vatikano Šv. Petro
bazilikos zakristijos lobyno. Pradedant minėti popiežiaus Jono Pauliaus
II apaštališkosios kelionės į Lietuvą dešimtmetį, ketvirtadienį
parodoje pristatyta ir ypatinga krikščioniškosios dailės relikvija
iš Vatikano apaštalinės bibliotekos - auksu iliustruoto vadinamojo
Anžu legendariumo, arba Kristaus ir šventųjų kankinių gyvenimo
istorijas vaizduojančios pergamentinės knygos faksimilė Pasionala,
kaip manoma, prieš keletą amžių išvežta iš Lietuvos į Italiją.
Kaip sakė Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys,
vienos iš dvylikos Vatikane saugomų tiarų eksponavimas parodoje
Krikščionybė Lietuvos mene yra kulminacinis taškas šios ilgalaikės
ekspozicijos baigiamąjį pusmetį. Sprendimas po ilgų derybų Lietuvoje
eksponuoti itin retai iš Vatikano išvežamą vertybę vertinamas ir
kaip Vatikano valstybės sekretoriato bei Šv. Petro bazilikos vadovų
palankumo Lietuvai ženklas.
Popiežius Pijus XI greta dabartinio Katalikų Bažnyčios vadovo Jono
Pauliaus II yra bene artimiausiai su Lietuva susijęs Apaštalų sosto
įpėdinis. Prieš tapdamas popiežiumi, Milano arkivyskupas Akilė Ratis
buvo Šventojo Sosto pasiuntinys Lietuvai ir Lenkijai, 1920 metais
net du kartus lankėsi Lietuvoje - Vilniuje, Kaune, Kaišiadoryse.
Tapęs Popiežiumi, 1926 metais įsteigė savarankišką Lietuvos Katalikų
Bažnyčios provinciją, sudarė konkordatą su Lietuva, šalies katalikų
šventoves dosniai apdovanojo liturginiais drabužiais ir indais.
Parodoje Krikščionybė Lietuvos mene eksponuojama ir šio Popiežiaus
Panevėžio Katedrai padovanota monstrancija.
Specialioje dėžėje į Vilnių atvežta tiara, kurią popiežiui Pijui
XI padovanojo Milano miesto gyventojai, yra laikoma vienu vertingiausių
XX a. pirmosios pusės Europos juvelyrikos kūrinių, turinčių italų
renesanso ir art deco stiliaus bruožų. Originalios kūginės formos
korpuso konstrukcijai panaudotas ypač smulkus sidabrinis filigraninis
sietelis, vidinė mitra susiūta iš balto šilko. Trys mitrą gaubiančios
tiaros karūnos bei jos viršūnė su kryželiu sukurtos iš aukštos prabos
aukso, padabintos dviem dideliais deimantais, įvairaus dydžio rubinais,
smaragdais, perlais. Du šilkiniai tiaros kaspinai austi bei siuvinėti
sidabro ir aukso gijomis, išpuošti brangakmeniais.
Jau keturis dešimtmečius popiežiai per iškilmes nebedėvi tiaros,
kuri labiau suprantama kaip žemiškosios valdžios atributas. Tačiau
tiara liko vienu svarbiausių istorinių popiežiaus institucijos,
Vatikano valstybės ir visos Katalikų Bažnyčios simbolių.
Vertingas eksponatas įkainotas 250 tūkst. eurų, arba beveik milijonu
litų.
Kad barokinis puošnumas neužgožtų tiaros meninio subtilumo, ją nuspręsta
eksponuoti ne Vilniaus Arkikatedros lobyno patalpoje, o šalia įrengtoje
stiklinėje vitrinoje.
Netoliese rodoma ir iš Vatikano atvežta ypatinga krikščioniškosios
dailės relikvija - gausiai ir itin meistriškai iliuminuota Kristaus
bei šventųjų kankinių gyvenimo ir kančios istorijos pergamentinė
knyga, kurią XIV a. pradžioje sukūrė italų meistrai. Manoma, kad
Pasionalą pirmajam Vilniaus vyskupui Andriui (1387-1398) yra dovanoję
Lietuvos ir Lenkijos valdovai Jogaila bei šv. Jadvyga Anžujietė,
o vyskupas jį testamentu palikęs Vilniaus Katedrai. Du šimtmečius
saugota Vilniuje, XVII amžiuje ši unikali knyga, padovanota vienam
nusipelniusiam italui, pateko į Italiją ir popiežiaus Benedikto
XIV buvo perduota Vatikano apaštalinei bibliotekai. Tai viena vertingiausių
ir labiausiai saugomų šios bibliotekos rankraštyno knygų.
Abi Vatikano vertybės Vilniuje bus eksponuojamos iki rugsėjo 21
dienos.
Pagal Eltą
© 2003 "XXI amžius"
|
