Atnaujintas 2003 m. rugsėjo 5 d.
Nr.68
(1172)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Žvilgsnis
Ora et labora
Krikščionybė ir pasaulis
Lietuva
Katalikų bendruomenėse
Mums rašo
Atmintis
Nuomonės
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Rugsėjo 4 -8 dienomis minime Šventojo Tėvo apsilankymo Lietuvoje 10-metį
Prieš dešimtį metų į Lietuvą atvykęs Jo Šventenybė popiežius Jonas Paulius II pabučiavo Lietuvos žemę, iš kurios tik prieš keletą dienų buvo pasitraukę paskutiniai svetimos valstybės kareiviai. Tai buvo Popiežiaus ir Lietuvos pergalė!

Istorinė popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje atmintis neišdildoma

Šventasis Tėvas bučiuoja Lietuvos žemę Vilniaus oro uoste
Maldininkų sveikinimas Aušros Vartų koplyčioje
Vingio parke Vilniuje
Uždega žvakę susitikime su jaunimu Kaune
Kryžių kalne
Maldininkų laiminimas Šiluvoje

Filosofų žodžiais tariant, laikas niekur nebėga, nes mes gyvename laike. Laikas amžinas, kaip ir Dievo egzistavimas amžinas. Tai jau aksiomos. Per tą dešimtmetį, kuris prabėgo nuo to laiko, kai Dievo Vietininkas žemėje lankėsi Lietuvoje, įvyko daug pasikeitimų mūsų visų gyvenime. Istorinė popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo atmintis neišdildoma visų lietuvių širdyse. Sunku trumpai žodžiais apsakyti tuomet pakilusią dvasinę visų tikinčiųjų būseną, o ir ateistai pasijuto apgaubti Garbingojo Svečio gerumu.
Tos keturios paros – nuo rugsėjo 4 dienos popietės iki rugsėjo 8 dienos ryto - 1993 metais pripildė Lietuvą dieviškąja Dvasia, įkvėpė didelės vilties, fizinių jėgų visiems Lietuvos žmonėms. Kai kas prisipažino klydęs, kiti atsivertė.
Lietuvoje šį jubiliejų, kai Šventasis Tėvas prieš dešimtmetį aplankė ir savo mamos gimtąją žemę, rengiamasi pažymėti daugeliu renginių.
Spalio 16 dieną sukaks 25 metai, kai kardinolas Karolis Vojtyla buvo išrinktas Popiežiumi. Tai pirmasis popiežius slavas, mūsų kaimynų lenkų sūnus. Per savo pontifikatą paskelbė šventaisiais apie 460 asmenų, daugiau nei šimtą kartų buvo išvykęs iš Vatikano, kad susitiktų su įvairių pasaulio valstybių žmonėmis. Dievo Vietininkas žemėje skelbdamas Evangeliją gina žmogaus orumą, ragina pagal Dievo žodį kurti save ir pasaulį. Prisiminkime atmintino vizito svarbesnius momentus.
Tik ką tada į Vilnių atskridęs Šventasis Tėvas, žengdamas pirmuosius žingsnius, atsiklaupė ir pabučiavo Lietuvos žemę. Tądien Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje Popiežius, kreipdamasis į kunigus, sakė: „Reikia ypatingai susirūpinti išplitusiomis sektomis, kurioms pasklisti daug padėjo klaidingos žinios apie religiją. Lietuvoje laukai ir pakelės apstatyti kryžiais, todėl ši žemė pavadinta „kryžių šalimi“. Dabar, išaušus naujos vilties metui, itin svarbu, kad kunigas savo tautiečių būtų laikomas ant kryžiaus mirusio ir prisikėlusio Išganytojo broliu. Kaip nukryžiuotasis Kristus, jis yra pašauktas būti atleidimo ir susitaikymo ženklu. Brangūs kunigai, būkite gerieji samariečiai savo broliams, nešantiems sunkią naštą. Praeitis garsėjo įtarumu ir skundikais. Ilgus metus buvo tylima apie Dievą ir net klastingai prieš Jį kovojama. Tikimasi, kad jūs kantria meile ir apaštališkuoju įkarščiu padėsite atstatyti savosios šalies visuomeninę ir žmogiškąją darną”.
Antrąją savo vizito dieną Šventasis Tėvas susitiko su visų religinių konfesijų atstovais. Bendras tikėjimas tejungia įvairias tautas. Patvirtindamas šią mintį, Jonas Paulius II kalbėjo lietuvių, lenkų, baltarusių, rusų kalbomis. Vėliau Vingio parke popiežius Jonas Paulius II, vykdamas aukoti šv. Mišių, laimino šimtus tūkstančių maldininkų, ėjo prie daugelio jų, glostė jų galvas, lietė jų rankas. Dar niekada Vingio parko estrada nebuvo mačiusi tokios gausybės aukštų svečių - kardinolų, arkivyskupų, vyskupų iš Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, matėme Stačiatikių Bažnyčios dvasinę vyresnybę. Jų dalyvavimas pabrėžė ne tik tai, kokį didelį autoritetą turi popiežius Jonas Paulius II, bet ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios, daug dešimtmečių kentėjusios persekiojimą ir pažeminimą, pripažinimą.
Susitikime su Lietuvos mokslo ir kultūros darbuotojais Šv. Jonų bažnyčioje Dievo Vietininkas su jauduliu priminė: „Džiaugiuosi, kad galiu susitikti su jumis po šios garsios Alma Mater stogu, kuri jau daugelį metų yra plakanti jūsų miesto širdis, savo įvairialype intelektualine veikla besistengianti suvokti ypatingą šios tautų ir kultūrų kryžkelės pašaukimą. Man regis, derėtų pasakyti, jog čia pastaraisiais metais tarp šių sienų buvo girdėti Bažnyčiai ir jos mokslui kritiški, kupini įtarumo ir net atviro priešiškumo balsai. Dėl to mano šiandieninis pokalbis su jumis yra itin reikšmingas.
Juk iš kovingojo ateizmo marksizmas sėmėsi įkvėpimo. Ateizmas užgavo ir patį žmogų, nes trypė jo orumo pagrindą ir tvirtą jungtį. Prie šios klaidos prisidėjo kitos: materialistinė istorijos samprata, kraštutinis konfliktinis požiūris į visuomenę, „mesijinis“ vaidmuo, skirtas valstybėje šeimininkavusiai vienintelei partijai. Dėl viso to ši sistema, iš pradžių ketinusi išvaduoti žmogų, galų gale padarė jį vergu“.
Vilniuje, Šv. Dvasios bažnyčioje, susitikime su savo tautiečiais lenkais, Šventasis Tėvas priminė gentainiams, kad šie privalo mokėti kalbą valstybės, kurioje gyvena ir turi pastarosios pilietybę. Popiežius sakė: „Stebėdami įvykius visoje Europoje, negalime nepastebėti, koks ryškus yra poreikis, kad visos tautos, atmetusios pavojingą nacionalizmo pavojų, vienytųsi, jausdamos atsakomybės jausmą, nors ir kiekviena savaip įgyvendindama integracijos procesą“.
Kaune, susitikime su Lietuvos jaunimu, Popiežius, labai karštai sutiktas, pareiškė: „Visais laikais jaunimas yra vilties, ateities, veržlumo, jėgos, ieškojimų, lavinimosi troškulio matas. Lietuvoje, taip pat ir kitose šalyse, kurios taip ilgai buvo pasmerktos tam pačiam ateizmo utopijos ir neseniai pasibaigusiam nužmoginimo išbandymui, žodis „jaunimas“ primena ypatingą atsakomybę. Tavęs, jaunime, laukia sunkus, bet garbingas uždavinys - ne nuo langų, bet nuo pamatų pastatyti savo krašto ateitį. Bažnyčios ir visuomenės istorijoje jūs esate niekados neužbaigto ir tik vienam Dievui tepažįstamo spalvingo kilimo raštai. Jūs patys esate Bažnyčia. Būkite joje veiklūs, stiprūs, kupini šventos liepsnos. Krikšto galia esate pašaukti būti aktyviais ir apaštalaujančiais krikščioniškosios bendruomenės nariais, atliekančiais gailestingumo darbus ir ieškančiais šventumo”.
Negalima užmiršti dar vieno Šventojo Tėvo susitikimo Kaune, Santakoje, kur buvo susirinkę maldininkai (per 300 tūkstančių). Šiam įvykiui daug dėmesio skyrė Maskvos Ostankino televizija, Lenkijos, Italijos valstybių televizijų kompanijos. Per šv. Mišias Santakoje buvo atneštos atnašos: Kauno arkivyskupija aukojo menišką medinę Rūpintojėlio statulą, Kauno savivaldybė - paveikslą su miesto panorama, Vilkaviškio vyskupija - Palaimintojo Jurgio Matulaičio paveikslą... O kiek dar buvo dovanų! Ar galima viską ir išvardyti? Visi savo atmintyje visam gyvenimui tatai mena.
Šimtai tūkstančių maldininkų dalyvavo šv.Mišių aukoje prie Kryžių kalno. Iš čia visam pasauliui buvo rodomas Kryžių kalnas - lietuviško tikėjimo simbolis. Pasaulis sužinojo, kad šiame mažame kalnelyje jau nuo XV amžiaus buvo statomi kryžiai. Ši pagarba kryžiui išreiškė tvirtą tikėjimą, padėką Viešpačiui ir didelį skausmą istorinių tragedijų metu.
Paskutiniąją savo vizito Lietuvoje dieną Dievo Vietininkas lankėsi Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietoje - Šiluvoje. Tai viena seniausių apsireiškimų vietų visoje Europoje. Čia Šventasis Tėvas pasinėrė į apmąstymus ir maldą prie Mergelės Marijos kojų.
Popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas Lietuvoje, o taip pat Latvijoje ir Estijoje suteikė daug stiprybės, valios likti ištikimiems laisvos valstybės idealams.
Tai iki šiol visi jaučiame. Jau praėjo dešimtmetis nuo neužmirštamo vizito, o popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiai ir dabar tvyro Lietuvos padangėje: „Ši jūsų žemė yra brangi visai krikščioniškai tautai, pasklidusiai penkiuose žemynuose... Lietuva - tyli liudininkė karštos meilės religijos laisvei, kuri, kaip ne kartą pabrėžiau, yra visų kitų žmogiškų ir visuomeninių laisvių pagrindas.
Lietuva visada stengėsi paliudyti savo ištikimybę Katalikų Bažnyčiai, nuėjo ilgą skausmingą kelią į laisvę ir išgarsėjo kaip kankinių ir katalikybės išpažinėjų žemė“.
Melskime Viešpatį, kad Šventasis Tėvas stiprintų katalikų tikėjimą visame pasaulyje.

Pagal spaudą parengė Kazimieras DOBKEVIČIUS
Algirdo Sabaliausko ir Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotraukos

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija