2001 metai
2002 metai
2003 metai

Naudingiausias žaidėjas Šarūnas Jasikevičius laiko Europos čempionų taurę Kauno Santakoje Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Švedijoje įvykusiame 33-iame Europos vyrų krepšinio čempionate Lietuvos komanda, pademonstravusi puikų komandinį žaidimą, ryžtą nugalėti, po 64-erių metų pertraukos sekmadienį trečiąkart tapo Europos čempione. Lietuvos krepšinio istorijoje pirmasis krepšininkų triumfas įvyko 1937 metais Rygoje, o antrasis 1939 metais Kaune. Ir štai šiemet lietuviai vėl laimėjo Europos auksą. Po 64 metų Lietuvos krepšinio rinktinė įrodė vėl esanti pajėgiausia senojo žemyno komanda, laimėjusi visas šešerias rungtynes.

Du Lietuvos rinktinės žaidėjai - Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius - išrinkti į simbolinį geriausių Europos krepšininkų penketuką.

Europos čempionai pirmadienį buvo iškilmingai pasveikinti Kauno Santakoje, kur juos pasitiko dešimtys tūkstančių krepšinio mėgėjų.

Pakyloje, kur prieš dešimt metų lankėsi popiežius Jonas Paulius II, Europos čempionus pasveikino Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Prezidentūros ir Vyriausybės atstovai, Kauno ir Lietuvos sporto organizacijų vadovai, sugiedotas valstybės himnas. Įvairiuose krepšininkų gimtuosiuose miestuose Europos čempionės titulą iškovojusios Lietuvos vyrų rinktinės narius pasveikino ir jų kraštiečiai.

Europos čempionų taurė - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kapitono Sauliaus Štombergo rankose EPA-ELTA nuotrauka

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Didžiuoju kryžiumi Prezidentas Rolandas Paksas (dešinėje) apdovanoja rinktinės vyriausiąjį trenerį Antaną Sireiką

Sostinės S.Daukanto aikštėje šalies didvyrius pasitiko kelių tūkstančių sporto gerbėjų minia Sauliaus Venckaus (ELTA) nuotraukos

Kauno Santakoje krepšininkus pasitiko apie 200 tūkst. gerbėjų Ričardo Šaknio nuotrauka

Vilniuje prezidentas Rolandas Paksas antradienį pasveikino ir įteikė čempionams valstybinius apdovanojimus. „Pasaulis vėl pamatė Lietuvą. Jūs esat patys geriausi ambasadoriai”, - sveikindamas krepšininkus ir dėkodamas jiems sakė R.Paksas. Anot šalies vadovo, rezultatas 93:84, kuriuo lietuviai Švedijoje vykusių Europos pirmenybių finale įveikė ispanus, bus įrašytas ne vien į Lietuvos sporto istoriją, bet ir į Lietuvos istoriją. Prezidentas rinktinės narius apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Didžiuoju kryžiumi, ordino „Už nuopelnus” Komandoro Didžiuoju kryžiumi ir Karininko kryžiais.

Visų ligšiolinių čempionatų prizininkai:
1935 (Ženeva) - Latvija, Ispanija, Čekoslovakija
1937 (Ryga) - Lietuva, Italija, Prancūzija
1939 (Kaunas) - Lietuva, Latvija, Lenkija
1946 (Ženeva) - Čekoslovakija, Italija, Vengrija
1947 (Praha) - SSRS, Čekoslovakija, Egiptas
1949 (Kairas) - Egiptas, Prancūzija, Graikija
1951 (Paryžius) - SSRS, Čekoslovakija, Egiptas
1953 (Maskva) - SSRS, Vengrija, Prancūzija
1955 (Budapeštas) - Vengrija, Čekoslovakija, SSRS
1957 (Sofija) - SSRS, Bulgarija, Čekoslovakija
1959 (Stambulas) - SSRS, Čekoslovakija, Prancūzija
1961 (Belgradas) - SSRS, Jugoslavija, Bulgarija
1963 (Vroclavas) - SSRS, Lenkija, Jugoslavija
1965 (Maskva) - SSRS, Jugoslavija, Lenkija
1967 (Helsinkis) - SSRS, Čekoslovakija, Lenkija
1969 (Neapolis) - SSRS, Jugoslavija, Čekoslovakija
1971 (Esenas) - SSRS, Jugoslavija, Italija
1973 (Barselona) - Jugoslavija, Ispanija, SSRS
1975 (Belgradas) - Jugoslavija, SSRS, Italija
1977 (Lježas) - Jugoslavija, SSRS, Italija
1979 (Turinas) - SSRS, Izraelis, Jugoslavija
1981 (Praha) - SSRS, Jugoslavija, Čekoslovakija
1983 (Nantas) - Italija, Ispanija, SSRS
1985 (Štutgartas) - SSRS, Čekoslovakija, Italija
1987 (Atėnai) - Graikija, SSRS, Jugoslavija
1989 (Zagrebas) - Jugoslavija, Graikija, SSRS
1991 (Roma) - Jugoslavija, Italija, Ispanija
1993 (Miunchenas) - Vokietija, Rusija, Kroatija
1995 (Atėnai) - Jugoslavija, Lietuva, Kroatija
1997 (Barselona) - Jugoslavija, Italija, Rusija
1999 (Paryžius) - Italija, Ispanija, Jugoslavija
2001 (Stambulas) - Jugoslavija, Turkija, Ispanija
2003 (Stokholmas) - Lietuva, Ispanija, Italija.

XXI, ELTA

© 2003 "XXI amžius"