2001 metai
2002 metai
2003 metai

Bronius VERTELKA

Krepšius pinanti biržietė ūkininkė Edita Varkalienė mugėje sutiko irgi menui neabejingą žmogų – kadaise puodžių puodžiaus vardą pelniusį panevėžietį Aleksą Valiušį

Vilniaus technikos kolegijos studentei Gitai Šerelytei (viduryje) parūpo, kaip sekasi prekiauti mugėje jos tėvams Bronislavai ir Antanui Šereliams

Kur dabar miesto centrinė Laisvės aikštė, kadaise vykdavo turgūs. Praėjusį šeštadienį jos pakraštyje buvęs žmonių sambūris irgi priminė turgų.Čia vyko antroji Panevėžio apskrities ūkininkų ekologiškai išaugintų maisto produktų mugė. Ji buvo surengta antrą rudenį iš eilės.

Kaip realizuoti, nesijaudina

Daugiausia mugės dalyvių buvo iš Biržų rajono. Romutis Visockas siūlė gundančiai atrodančių obuolių, trijų spalvų svogūnų, morkų. Vienas stambiausių rajono ūkininkų prižiūri 20 ha sodą. Ketvirtadalis jo – ekologinis. Jaunas sodas šiemet subrandino neblogą derlių. Kaip jį pavyks realizuoti, žmogus nesijaudino. „Viešosios įstaigos „Tatulos programa“ pagalba pernai sėkmingai pardaviau vaisius ir daržoves. Šiemet irgi visas mano nuimtas derlius nepateks į perpardavinėtojų rankas. Pelnas, kurį tikiuosi gauti, keliaus į mano piniginę“,- užtikrino ūkininkas R. Visockas.

Greta jo taip pat obuolių, įvairių daržovių turėjo ūkininkas Vytautas Zurba. Nors vyrų ūkiai vienas nuo kito yra nutolę maždaug per 15 kilometrų, tačiau jie tarpusavyje gražiai bendradarbiauja. „Pyktis mums nėra kada, nes turime bendrą tikslą – išauginti sveikus produktus ir jais aprūpinti pirkėjus“, – šypsojosi biržiečiai R. Visockas ir V. Zurba.

Sveikas produktas – kartu ir vaistas

Prie Editos Varkalienės prekybos vietos dažnai stabtelėdavo mugės lankytojai. Biržietė turėjo vaistažolių. Pipirmėčių ir ramunėlių užsiaugino pati, kitų prisirinko gamtoje. Apie vaistažolių poveikį žmogaus organizmui ji sužinojo paskaičiusi medicinos enciklopedijų. 30 metų moteris teigė, kad tinginiauti gyvenant kaime būtų negražu. O žemę dirbti Editai didelis malonumas. Maždaug 20 arų žemės sklypas paskirtas ekologiniam ūkininkavimui. Be mineralinių trąšų jame užsiaugina daržovių, todėl jų nereikia pirkti. Sodietę ryžtis tokiam verslui sukurstė jos vyras Donatas. Užtat jų šeima valgo tiktai sveiką maistą. Kartą per mėnesį pasilepina kiauliena, bet daug dažniau ant stalo būna žuvų produktų.

Darbšti sodietė dar pina krepšius iš vytelių. Karklų aptinka ant griovių ir pakrūmėse. Žaliavą apdirba pati. Jos vyras irgi linkęs į meną – drožinėja iš medžio.

Realizuoti savo ūkyje išaugintų vaistažolių Jadvyga Balvočiūtė atvyko net iš Žemaitijos. Mugėje Panevėžyje ji dalyvavo pirmą kartą. Provizorės išsilavinimą turinti moteris nešykštėjo praktiškų patarimų, kaip vartoti vaistažoles. Baigiantis mugei, J. Balvočiūtė pasidžiaugė, jog Panevėžyje veikianti maisto produktų parduotuvė pakvietė ją bendradarbiauti.

Norai – dideli

Ekologinis ūkininkavimas Panevėžio rajone nėra taip paplitęs, kaip Biržų ar Pasvalio kraštuose. Čia juo užsiima tik keletas ūkininkų.

Bronislava ir Antanas Šereliai ūkininkauja Samanynės kaime netoli Panevėžio. Senokai jie užsiima tokia veikla, tačiau savo ūkio sodiečiai ilgai nebuvo įteisinę kaip ekologinio. Šereliai turi 40 ha žemės. Iš jų 24 ha skirti ekologiškų produktų auginimui, kur naudoja sėjomainą. Pusę šio ploto galėtų apsėti morkomis ir turėti jų didelį kiekį. Ekologiškiems produktams Šereliai tikisi rasti rinką Rytuose ar Vakaruose. Dabar A. Šerelis žemę įdirba vos ne naktimis, nes dar turi darbą Panevėžyje. „Susikūręs darbo vietą savo ūkyje, vyras galėtų nebetarnauti kažkam kitam mieste“,- manė Bronislava.

Ji teigė, kad ne kiekvienas gali imtis sveikų vaisių ar daržovių auginimo – tam reikia turėti gyslelę. Panevėžietė vaikystėje matė, kaip tėvas rūpestingai prižiūrėdavo sodą, kur augo 100 vaismedžių. Matydamas, kaip kaimynai purškia obelis chemikalais, tėvas namiškiams sakydavo: „Matote, ką jie daro? Vėliau užnuodytus vaisius patys valgys“.

Vyravo geranoriška nuotaika

Mugėje nuotaika kitokia nei eilinėse turgavietėse. Trumpam prekeiviais tapę ūkininkai ir verslininkai noriai bendravo su pirkėjais, mielai derėjosi. Pasvalio rajone, Daujėnų miestelyje, įsikūrusios garsios įmonės „Saimeta“ savininkė Vita Stankevičienė vargingai atrodantiems pirkėjams veltui duodavo ragaišio gabaliuką ar meduolį. Senukams besišypsanti verslininkė gerokai nuleisdavo gaminio kainą. Atėjusiųjų į mugę širdis linksmino Redos Bukur vadovaujama Panevėžio rajono Karsakiškio bendruomenės namų kaimo kapela „Akmena“.

Į mugę atvyko mažiau nei buvo tikėta dalyvių. Puikus oras ir šviečianti skaisti saulė neleido visiems susirinkti – daug darbų laukė laukuose. O mugėje prekybos vietas išpirko jos organizatoriai – Viešoji įstaiga „Tatulos programa“ ir Panevėžio apskrities viršininko administracija. Kraštelį Laisvės aikštės miesto savivaldybė išnuomojo už simbolinę kainą.

Panevėžys

Autoriaus nuotraukos

© 2003 "XXI amžius"