Atnaujintas 2003 m. rugsėjo 24 d.
Nr.73
(1177)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Dėl Lietuvos Sąjūdžio šmeižto

Lietuvos Sąjūdžio pareiškimas

Artėjant Lietuvos Sąjūdžio penkiolikos metų sukakčiai ir po jos, įvairių pakraipų spauda ir žiniasklaida visais įmanomais būdais ir priemonėmis suaktyvino savo veiklą prieš Lietuvos Sąjūdį ir jo vadovybes. Šmeižto apogėjus yra V.Petkevičiaus rašliava „Durnių laivas“. Rašiniu siekiama daug tikslų, bet vienas pagrindinių - diskredituoti Lietuvos Sąjūdį, jo vadovybę ir jos vykdytą politiką, atvedusią į Lietuvos nepriklausomybę ir parengusią prielaidas Lietuvai įstoti į NATO ir Europos Sąjungą. Kaltintojas net nesuvokia, kad jei Lietuvos Sąjūdžio vadovybė būtų pavaldi KGB struktūroms, tai ji Lietuvą būtų nuvedusi atgal į SSRS sudėtį. Visai amoralu, kai V.Petkevičius paskelbia, kad „moralė yra susitarimo reikalas“. Taigi Molotovo – Ribentropo paktas, pagal komunistų partijos veteraną, yra moralus. Apie kokią moralę galima kalbėti, jei Lietuvos globėjas šv.Kazimieras vadinamas priekvailiu, o Antanas Sniečkus - racionaliuoju. Tad stribų talka okupantams ištremti šimtus tūkstančių lietuvių, sušaudyti ir nukankinti tūkstančius partizanų, dvasininkų, sugriauti žmonių gyvenimus irgi racionalūs darbai?

Garbingų žmonių šmeižimas, tyčiojimasis ir žeminimas neišaukštins šmeižiko. Padugnei neduota šviesti aukštybių šviesa. Ir šiandien pavojingi ne V. Petkevičius ir jo sėbrai, sutriuškinti, pasmerkti ir visuomenės atmesti. Baisu tai, kas juos pagimdė ir tokiais užaugino.

Lietuvos Sąjūdžio Taryba

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija