2001 metai
2002 metai
2003 metai

Referendumas laimėjo, problemos liko

Petras KATINAS

Latvijos prezidentė Vaira Vykė Freiberga džiaugiasi referendumo rezultatu ir pjauna šventinį tortą EPA-ELTA nuotraukos

Rygos ir Briuselio politikai lengviau atsikvėpė po sėkmingai pasibaigusio referendumo Latvijoje dėl jos narystės Europos Sąjungoje. Latvija buvo paskutinė iš visų dešimties šalių kandidačių į ES, kuri užbaigė šį referendumų maratoną. Kaip ir prieš referendumą Estijoje, dėl Latvijos referendumo rezultatų buvo gana nemažai abejonių, ar bus pritarta stojimui į ES. Tokiam atvejui buvo aptariami įvairūs variantai ir net gana rimtai svarstoma, kas atsitiktų, jeigu estai ir latviai nepritartų stojimui į Europos Sąjungą. Tokiu būdu Lietuvos siena taptų išorine ES siena

Rusija, vėliau Sovietų Sąjunga visais laikais stengėsi trūks plyš nustebinti pasaulį ir pasipuikuoti savo laimėjimais bei pasiekimais, kartais labai keistais ir netgi juokingais. Pakanka paminėti „Car - puška“ ar „Car - kolokol“ („caras - patranka“ ir „caras - varpas“), esančius Kremliuje ir rodomus užsienio bei vietiniams svečiams. (Ši patranka niekada neiššovė, o varpas niekada neskambėjo.) Stalino režimo metu visos sovietinės enciklopedijos, jau nekalbant apie vadovėlius, teigė, jog visi pagrindiniai pasaulio išradimai buvo atlikti Rusijoje. Pasirodo, atsilikusi Rusija išrado elektrą, garvežį, radiją ir t.t. Tiesa, vėliau šių išradėjų pavardės dingo iš vadovėlių puslapių, tačiau „honoras“ liko. Labai panašus į tą, kuris buvo griūvančioje Žečpospolitoje, kai visiškai nusigyvenę bajorai, praulioję savo dvarus ir žemes, iš paskutiniųjų stengėsi pasirodyti, kokie jie yra turtingi ir visko pertekę.

Uždraustų dopingų preparatų vartojimu buvo apkaltinta amerikietė dukart pasaulio čempionė Keli Vait, laimėjusi 100 ir 200 metrų bėgimus

Paryžiaus priemiestyje Sen Deni pasibaigęs IX pasaulio lengvosios atletikos čempionatas vis dar tebekomentuojamas ne tik sportinėje pasaulio spaudoje. Visi komentatoriai ir apžvalgininkai vieningai pripažįsta, jog tai buvo stambiausios priešolimpinio sezono sporto varžybos. Prancūzai labai rimtai rengėsi šioms svarbioms varžyboms. Pinigų tam skyrė Paryžiaus merija, o kiekvienas privatus rėmėjas buvo įsipareigojęs įnešti į žaidynių kasą mažiausiai po 2,3 milijono eurų vien tik už teisę reklamuoti savo produkciją. Dalį žaidynių biudžeto papildė pajamos už parduotus bilietus, kainavusius nuo vienuolikos iki 130 eurų.