Atnaujintas 2003 m. rugsėjo 24 d.
Nr.73
(1177)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Referendumas laimėjo, problemos liko

Petras KATINAS

Latvijos prezidentė Vaira Vykė Freiberga
džiaugiasi referendumo rezultatu
ir pjauna šventinį tortą

EPA-ELTA nuotraukos

Rygos ir Briuselio politikai lengviau atsikvėpė po sėkmingai pasibaigusio referendumo Latvijoje dėl jos narystės Europos Sąjungoje. Latvija buvo paskutinė iš visų dešimties šalių kandidačių į ES, kuri užbaigė šį referendumų maratoną. Kaip ir prieš referendumą Estijoje, dėl Latvijos referendumo rezultatų buvo gana nemažai abejonių, ar bus pritarta stojimui į ES. Tokiam atvejui buvo aptariami įvairūs variantai ir net gana rimtai svarstoma, kas atsitiktų, jeigu estai ir latviai nepritartų stojimui į Europos Sąjungą. Tokiu būdu Lietuvos siena taptų išorine ES siena. Netgi kai kurie ES pareigūnai teigė, jog, Estijos ir Latvijos žmonėms pasakius „ne“, iš to išloštų Lietuva, nes jos tarptautinių krovinių pervežimo įmonės galėtų nevaržomai keliauti po visą Vakarų Europą, ir tai žymiai sustiprintų Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, pozicijas. Tokių prognozių buvo ir Lietuvoje. Tačiau Lietuvos Europos komiteto vadovas Petras Auštrevičius pabrėžė, kad bent vienos Baltijos valstybės neįsijungimas į ES būtų neigiamas žingsnis ir politiniu, ir ekonominiu požiūriu, nes Europoje iki šiol visos trys Baltijos valstybės vertinamos kaip vienas regionas.

Antra vertus, tokią nišą bemat užpildytų Rusija, ir tai Lietuvai sukeltų papildomų keblumų, kurių ir taip pakanka dėl Kaliningrado.

Kad ir kaip būtų, tačiau euroskeptikų, o ypač Latvijos rusakalbių viltys neišsipildė. Latvijoje referendume dalyvavo 72,5 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių, iš jų 67 proc. pasisakė už Latvijos narystę ES. Prieš balsavo 32 proc. Kaip ir prieš Estijos referendumą, ne tik vietiniai komunistai ir neobolševikų sukurstytos grupelės bei rusakalbiai protestavo prieš Latvijos narystę ES. Dar aršesniais euroskeptikais buvo vadinamieji dešinieji radikalai, kurie teigė, kad įstojimas į ES tolygus 1940 metų sovietinei okupacijai. Kaip ir Estijoje, latvių euroskeptikai plačiai citavo kaltinimus, mestus Estijos prezidentui Arnoldui Riuiteliui, kuris net buvo pavadintas išdaviku ir prilygintas žinomam prieškario Estijos komunistui Johanui Lauristinui, kuris, sovietams okupavus Estiją, buvo Estijos KP(b) sekretoriumi ir vadinamosios liaudies komisarų tarybos pirmininku. Buvo cituojama J.Lauristino kalba, pasakyta 1940 m. rugpjūčio 6 d., kurioje buvo teigiama, kad Estija taps tikrai nepriklausoma ir suvereni tiktai būdama Sovietų Sąjungos sudėtyje. Todėl buvusio tautos išdaviko kalba fariziejiškai buvo prilyginama dabartinio Estijos prezidento A.Riuitelio ir premjero J.Partso kalboms, raginančioms pritarti Estijos stojimui į ES. Panašūs absurdiški kaltinimai buvo metami ir Latvijos prezidentei Vairai Vykei Freibergai. Tačiau net nemaža dalis euroskeptikų suprato, jog tokia primityvi propaganda tiktai paskatins stojimo į ES šalininkų aktyvumą, nes ko ne ko, o V.Vykės Freibergos simpatijomis Maskvai negali apkaltinti niekas.

Tačiau nerimas dėl referendumo rezultatų vyravo iki paskutinės dienos, todėl Latvijos politikai baiminosi, jog kai kurie latviai pradeda pamiršti, kur jie buvo 50 metų.

Kol dar nebuvo paskelbti oficialūs referendumo Latvijoje rezultatai, viena iš vyriausybinės koalicijos partijų apkaltino premjerą Einarą Repšę vienvaldyste, visišku nesiskaitymu su koalicijos partneriais bei kitų vyriausybės narių nuomone ir net pavadino jį diktatoriumi. Tai pirmas rimtas ženklas, rodantis, jog vyriausybinė koalicija atsidūrė ant žlugimo ribos. Tą rodo ir paties premjero E.Repšės atsakomasis pareiškimas, kuriame jis apkaltino jį kritikavusius politikus glaudžiais ryšiais su korumpuotomis bei nusikalstamomis struktūromis ir sakė visomis išgalėmis tęsiąs kovą su korumpuotais politikais bei valdininkais, netgi jeigu reikės sudaryti mažumos vyriausybę. Daugelio Latvijos politikos apžvalgininkų nuomone, nesutarimai valdančioje koalicijoje, išryškėję referendumo naktį dar net nežinant referendumo rezultatų, gali gerokai pakenkti Latvijai, kai iki oficialaus priėmimo į ES kitų metų gegužės 1 dieną liko visai nedaug laiko. Vyriausybės krizė tokiu atsakingu laikotarpiu, be abejo, pakenks Latvijos įvaizdžiui. Todėl neatmetama galimybė, jog šią krizę provokuoja slapti euroskeptikai valdančioje koalicijoje ir vyriausybėje. Jeigu E.Repšės vyriausybė bus priversta atsistatydinti, tai naujosios vyriausybės suformavimas gali užsitęsti gana ilgai. O tai pirmiausia pasinaudos Latvijos kairieji, kuriuos dosniai remia vietinių rusų valdomos komercinės struktūros ir, žinoma, pati Maskva. Na, o Latvijos politologai ir politikos apžvalgininkai, teigiamai vertindami referendumo rezultatus, ypač pažymi, jog, esant tokiai dabartinių valdininkų korupcijai, paprasti žmonės iš narystės ES turės mažai naudos, nes daugumą iš ES fondų skiriamų lėšų pasiglemžė valdančiojo klano atstovai. Dar viena problema – nuolat keliantys triukšmą vadinamieji rusakalbiai, kuriuos remia ir kursto Maskva, dėl tariamai jų teisių pažeidimų. Visa bėda ta, kad Europos Sąjungoje netrūksta vietinių rusų užtarėjų, ir Latvija nuolat spaudžiama daryti jiems įvairiausių nuolaidų, kurių tautinės mažumos pačioje ES neturi. Latvijai vis primenama, kad ji „neskriaustų“ buvusių kolonistų. Kaip rodo faktai, tas spaudimas Latvijai iš ES pusės nesiliauja, aiškiai parodant, kad Briuselis visiškai neketina pyktis su Maskva dėl Latvijoje gyvenančios rusų „penktosios kolonos“. Taigi, net tapus visateise ES nare, Latvija susidurs su ta pačia skaudžia ir ne Latvijos sukurta problema.

Vos pasibaigus referendumui, buvęs Latvijos komunistų pirmasis sekretorius, pats aršiausias Latvijos nepriklausomybės priešas, dabar Socialistų partijos vadovas Alfredas Rubikas pareiškė, jog kreipsis į Latvijos konstitucinį teismą, o jeigu reikės, tai ir į Strasbūrą pripažinti referendumo rezultatus negaliojančiais. Esą rusakalbiai neturėjo teisės balsuoti. Įdomu, jog, dar A.Rubikui nepaskelbus savo pareiškimo, Kremliaus ruporas „Radio Rosiji“ žodis žodin pakartojo tokius teiginius. Tai rodo, kad Latvijos neobolševikų ir Maskvos imperininkų planai koordinuojami

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija