2001 metai
2002 metai
2003 metai

Darbovietė, parinkta lemties…

Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje
Virginija PAPLAUSKIENĖ dirba
jau nebe pirmą dešimtmetį ir už tai dėkinga likimui…

Virginija Paplauskienė Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Ar tiesa, kad į savo būsimą darbovietę patekote būdama tik pusės metukų?

Taip likimas lėmė... Mano močiutė – poeto Maironio dukterėčia. 1941 m. birželio 14 d. ji su visa savo šeima buvo išvežta į Sibirą. Kartu išvežta ir Maironio sesuo Pransiška, kuri tuo metu gyveno kartu. Likimas jiems buvo žiaurus. Sibire mirė Pransiška Mačiulytė, Martynas Babonas, Mikalojus Babonas ir mano močiutės Elenos Lipčiūtės-Babonienės jauniausioji dukrelė Cicilė. Mano senelis žuvo Vorkutos šachtoje. Gimiau aš Vorkutos miestelyje, Babonų šeimoje. Tėveliai Santuokos sakramentą gavo slapta Vorkutos lagerio barake. Šią vasarą, po 50 metų bendro gyvenimo, jų santuoką Garliavos Švč.Trejybės bažnyčioje palaimino kunigas V.Bobinas. Augome trys dukros, vėliau gimė brolis.

Lietuvos žemė yra išauginusi didelį būrį žinomų fotomenininkų. Tačiau iš jų nėra daug dirbančių užsienyje. Su vienu tokių, Rusijoje fotografuojančiu panevėžiečiu Algimantu ALEKSANDRAVIČIUMI, kalbasi žurnalistas Bronius VERTELKA.

Fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius Autoriaus nuotrauka

Sunku gyventi išgarsėjus?

Savęs nelaikau garsiu žmogumi. Esu šiek tiek žinomas.

Dabar daugiau laiko praleidžiate Rusijoje nei gimtojoje Lietuvoje. Ar prie tokio pokyčio įmanoma priprasti?

Beveik 20 metų laikau save panevėžiečiu. Šiaip esu žemaitis, gimęs Klaipėdoje. Panevėžyje prasidėjo mano, kaip fotografo, karjera. Šis miestas man yra ne mažiau reikšmingas nei uostamiestis. O Lietuva man - pats gražiausias ir mieliausias kraštas.

Bronius VERTELKA

Prieškariu garsaus poeto Kazio Binkio giminaitis – žinomas drožėjas iš medžio Musninkuose gyvenantis Juozas Binkis buvo iškovojęs medžio meistrų meistro pameistrio vardą, yra surengęs keletą personalinių savo darbų parodų. Jo dirbinių galima rasti ir prestižiniuose Lietuvos muziejuose, ir tolimiausiose pasaulio šalyse.

Tautodailininkas Juozas Binkis

Drožimu susidomėjo vaikystėje

Juozo mama ir senelė buvo audėjos. Jos ir skatino vaiką imtis drožybos, prašydamos padaryti verpstę, šaukštą ar kočėlą. Netoli Biržų gyvenęs J. Binkis jau tada išdroždavo visus namų apyvokos reikmenis.

Bendravo su medžiu ir būdamas kolūkio pirmininku. Bene vienintelis tokias pareigas užimantis žmogus buvo pavergtas drožybos. Rimtai užsiimti tokiu menu galėjo išėjęs į pensiją. Daugiausia jis dirba žiemos metu, nes vasarą užimtas ūkininkavimu. Savo 70-ojo gimtadienio proga buvo surengęs darbų parodą Širvintų kultūros centre. Jai buvo pateikęs apie 100 drožinių.