Atnaujintas 2003 m. rugsėjo 24 d.
Nr.73
(1177)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Iš vaikystės atsinešta kūryba

Bronius VERTELKA

Prieškariu garsaus poeto Kazio Binkio giminaitis – žinomas drožėjas iš medžio Musninkuose gyvenantis Juozas Binkis buvo iškovojęs medžio meistrų meistro pameistrio vardą, yra surengęs keletą personalinių savo darbų parodų. Jo dirbinių galima rasti ir prestižiniuose Lietuvos muziejuose, ir tolimiausiose pasaulio šalyse.

Tautodailininkas
Juozas Binkis

Drožimu susidomėjo vaikystėje

Juozo mama ir senelė buvo audėjos. Jos ir skatino vaiką imtis drožybos, prašydamos padaryti verpstę, šaukštą ar kočėlą. Netoli Biržų gyvenęs J. Binkis jau tada išdroždavo visus namų apyvokos reikmenis.

Bendravo su medžiu ir būdamas kolūkio pirmininku. Bene vienintelis tokias pareigas užimantis žmogus buvo pavergtas drožybos. Rimtai užsiimti tokiu menu galėjo išėjęs į pensiją. Daugiausia jis dirba žiemos metu, nes vasarą užimtas ūkininkavimu. Savo 70-ojo gimtadienio proga buvo surengęs darbų parodą Širvintų kultūros centre. Jai buvo pateikęs apie 100 drožinių.

Poeto giminaitis

Drožėjo dėdė prieškariu buvo Biržų apskrities agronomas. Jis turėjo ir ūkį. Aukštesnėms pareigoms dėdę perkėlus į Radviliškį, jo žemę sutiko dirbti Juozo tėvas.

Užsukti pas pusbrolį Antaną mėgdavo K.Binkis. Poetas nepraleisdavo progos apsilankyti per Jonines. Kaune gyvenęs kūrėjas buvo aukštas, lieknas, į šoną sušukuotais plaukais, elegantiškas.

J. Binkis prisimena vieną epizodą iš poeto gyvenimo. Viename Kauno restoranų poetas traukė per dantį valdžią. Satyros ir humoro nestokojantį kūrėją už tai pasodino į šaltąją. Kažkaip jis įsigudrino perduoti raštelį Z. Smetonienei, kad ši išgelbėtų, mat jam reikia lėkti pas giminaitį švęsti Joninių. Iš daboklės ištrauktas poetas prezidentienės siųsta mašina lėkė kur jam reikia. Važiuojant vieškeliu, reikėjo įveikti iš rąstelių padirbtą tiltelį. Staiga stabdant automobilį, jie susigrūdo taip, kad atsirado skylė. Vyrai mašiną išnešė ant rankų. Svečias padėkojo jiems ir tarė: „Kas bus, kas nebus, bet Kazys Binkis nepražus“. Tai girdėjo ir Juozukas. Jam buvo septyneri metai.

Prievarta tapo komjaunuoliu ir partiniu

Ilgus metus J.Binkis nežinojo, kad mamos brolis ir Joniškio žemės ūkio technikumo direktorius kartu baigė mokslus Dotnuvos aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje. Dėdė atvažiuodavo aplankyti buvusio mokslo draugo. Su direktoriaus sūnumi Juozas mokėsi viename kurse. Kartą agronomijos paslaptis kremtantį Juozą išsikvietė technikumo direktorius. Šis pasakė, kad būtina stoti į komjaunimą, kitaip jį išveš į Sibirą. Patarė neiti namo. Mat Juozo mamos dėdė bei krikštatėvis buvo Juozas Tūbelis, o jo senelė – Tūbelytė. „ Esi kandidatas į tremtį“,- Juozo bandymą priešintis palaužė direktorius.

Panašiu būdu J.Binkis tapo ir partiniu. Po kelerių metų tas pats direktorius gerai besimokantį biržietį vėl kviečia.

Šį kartą siūlė kuo greičiau stoti į partiją. Tuo metu dar buvo vykdomi trėmimai. Į Joniškėlį mėgdavo užsukti rajono valdžios pareigūnai. Čia sugebėdavo padaryti gerą naminį alų. Direktorius juo ir nugirdydavo svečius. Tokiu būdu atsipalaiduodavo jų liežuviai.

Kolūkio pirmininkas – 22 metų

Baigus mokslus Joniškėlio žemės ūkio technikume iš Biržų krašto kilęs J. Binkis buvo paskirtas dirbti į Gelvonus MTS vyriausiuoju agronomu. Jis buvo tarsi dešinioji direktoriaus ranka. Kartą Juozas nuvažiavo į kolūkį, kur turėjo būti renkamas naujas pirmininkas. Senąjį išvarė patys kolūkiečiai. Rajono valdžios atvežtą naujajį pirmininku jie nerinko. Buvo išsišniukštinėję, kad tas mėgo išgerti. „Mes norime imti šį agronomiuką, kitokio pirmininko mums nereikia“, - sakė kolūkiečiai, vieningai balsavę už Juozą. Naujajam pirmininkui tebuvo 22 metai.

Neleisdamas gerti ir vogti, Juozas kolūkį padarė pirmaujantį. Už tai pirmininkas buvo apdovanotas ordinu. Tačiau po pusšeštų metų darbo atsisakė šių pareigų. J. Binkis yra dirbęs Švenčionių, Tauragės ir Kauno rajonuose. Įstojo mokytis į Veterinarijos akademiją. Baigė jos tris kursus.

Buvo tolerantiškas

Atostogaudamas biržietiško kraujo turintis vyras užsuko į jau pažįstamą Širvintų rajoną. Taip atsitiko, kad iš jo taip ir nebeišvažiavo. Buvo paskirtas Musninkų kolūkio pirmininku. Šias pareigas ėjo aštuonerius su puse metų. Vienintelis kolūkis rajone neturėjo bankui skolų.

Jo pirmininkavimo laikais nė vienas kolūkio teritorijoje gyvenęs žmogus už smulkų chuliganizmą nesėdėjo parų ir nebuvo išvežtas į blaivyklą ar nuteistas kalėti. Vieną vyrą išgelbėjo nuo kalėjimo narų. Jis jau buvo nuteistas penkeriems metams. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume dirbo du aukštas pareigas turėję buvę Juozo bendramoksliai gimnazijoje. Jų pagalba nuteistajam buvo suteikta malonė.

Į panašias keliones kolūkio pirmininkas visada veždavosi ir buteliuką. Pats negerdavo teigdamas, jog teks vairuoti automobilį. Geru žodžiu prisimena jis buvusį žemės ūkio ministrą Medardą Grigaliūną. Vieneriais metais anksčiau už Juozą jis buvo baigęs Joniškėlio žemės ūkio technikumą. Musninkiečio teigimu, tai buvo ne kyšininkas ir ne alkoholikas, bet doras ir sąžiningas pareigūnas.

Vadovaudamas Musninkų kolūkiui, J.Binkis vėl ėmė drožti medį. Aukštaitis prisiminė tai, ko buvo išmokęs vaikystėje. Tik dabar dirbiniai buvo žymiai dailesni.

Musninkai, Širvintų rajonas

Autoriaus nuotrauka

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija