Atnaujintas 2003 m. spalio 3 d.
Nr.76
(1180)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Simonas Ulys – pirmoji
sovietinio genocido auka

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Simono Ulio broliai (iš dešinės) Albertas
ir Juozas tarp Lietuvos rezistencijos kovų
dalyvių minėjimo metu

Uliūnai - graži gyvenvietė Panevėžio krašte. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą šioje gyvenvietėje iškilo kukli Kristaus Žengimo į dangų bažnytėlė, o 1932 metais bažnyčia rekonstruota. Kuomet 1940 metais sovietai okupavo Lietuvą, prasidėjo lietuvių tautos genocidas. Buvo areštuojami, kankinami niekuo nekalti žmonės. Tarp tokių neteisėto teroro aukų atsidūrė jaunas gimnazistas septyniolikmetis Simonas Ulys. Vėlyvą 1940 metų rudenį, jam grįžtant iš Panevėžio į Uliūnų kaimą, jį sulaikė NKVD smogikai. Gimnazistas S.Ulys priklausė ateitininkų organizacijai, kuri tikrai nepriklausė teroristų, karinio perversmo rengimo grupei.

Rugsėjo 28 dieną Uliūnų Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje įvyko šv.Mišių auka už S.Ulį (1923–1943). Šiemet sukako 80 metų, kai gimė šis taurus ateitininkas, taip pat 60 metų, kuomet kankinio mirtimi jis išėjo į Amžinybę.


Paminėjo prelatą Praną Kuraitį

Lina KLUSAITĖ

Prelatas Pranas Kuraitis

Rugsėjo 25 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto rūmų didžiojoje auloje vyko atminimo vakaras, skirtas prelato prof. Prano Kuraičio, buvusio šio Teologijos-filosofijos fakulteto dekano, 120-osioms gimimo metines paminėti. Prisiminti ir pagerbti prelato asmenybę susirinko Katalikų teologijos fakulteto dėstytojai, studentai, seminarijos auklėtiniai, svečiai, pažinojusieji jį asmeniškai ar iš pasakojimų bei jo keliamų idėjų ir filosofijos.

Tyli ir santūri P.Kuraičio asmenybė į lietuvių kultūrą įžengė nepastebėta, bet su dideliu nuveiktų darbų ir dvasinės patirties bagažu. Kaip savo pranešime pastebėjo kan. doc. dr. Kęstutis Žemaitis, Vilkaviškio vyskupijos palaimintojo Jurgio Matulaičio kunigų seminarijos rektorius, gal dėl prelato romaus būdo ir biografinės žinios apie jį yra gana skurdokos.


„Grįžau į ten, iš kur pradėjau“

Rugsėjo 30-ąją suėjo mėnuo nuo Algimanto Žilinsko (1934-2003) mirties

Algimantas Žilinskas

Algimantas Žilinskas gimė Žemaitijoje, Lietuvos savanorio šeimoje. Vaikystė prabėgo Dzūkijoje. Ankstyvuose prisiminimuose išliko šio itin gražaus regiono peizažas: smėlėtos kalvos, žali miškai, dangaus mėlynę atspindintys ežerėliai. 1952 metais baigė Simno (Alytaus r.) vidurinę mokyklą. Vedamas idealizmo, noro padėti okupantų persekiojamiems žmonėms (jo paties tėvas buvo kankinamas lageryje) įstoja į Kauno kunigų seminariją. Mokslą pertraukė prievartinė tarnyba sovietinėje armijoje. Grįžęs iš jos, vėl skuba į seminariją, kurią baigia 1959 metais. Prasideda kunigo kelias… „Skubu pas jus per kraują atpirkimo/Skubu, skubu, vaikai manos tautos!“ – tarsi testamentą užrašo viename savo eilėraščių 1958 metais.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija