Atnaujintas 2003 m. spalio 3 d.
Nr.76
(1180)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Kokia turgaviečių ateitis?

Benjaminas ŽULYS

Ne Gariūnuose esmė

Mūsų šalies miestuose ir miesteliuose veikia ne viena dešimtis ar dar daugiau įvairių - specializuotų ir mišrių - turgaviečių. Bet dažniausiai įvairiomis nemaloniomis progomis linksniuojamas Vilniaus pakraštyje veikiantis garsusis Gariūnų turgus. Garsus jis ne vien savo prekybos apimtimis, bet ir tuo, kad jame esą realizuojamos kontrabandinės, vogtos ar kitais nelegaliais būdais įgytos prekės. Ir su tuo reiškiniu niekaip nesusidorojama.

Dabar teisėsaugos ir kitų žinybų valdininkai tarsi kokios panacėjos laukia kitų metų gegužės, kai Lietuva taps Europos Sąjungos nare. Tada Gariūnuose imsią galioti šios tarptautinės bendruomenės įstatymai, įvairūs potvarkiai.

Žinoma, naivu būtų galvoti, kad šie įstatymai galios vien šioje skandalingoje pavilnio turgavietėje ir kad tik čia bus žiūrima, ar viskas atitinka tai, ko reikalauja Briuselis. Nieko panašaus, ES nustatyta tvarka galios visose šalies turgavietėse. Pasak kai kurių ekonomistų, ateities turgavietės nuo parduotuvių, prekybos koncernų skirsis gal tik tiek, kad turguose bus galima derėtis.

Vienas tokių potvarkių esą būsiąs kasos aparatų įvedimas turgavietėse. Kiekvienas prekiautojas privalėsiąs turėti savo kasos aparatą, išduoti pirkėjui kasos čekį ir pan. Tokiu būdu būsią sunku nuslėpti gautas pajamas, išvengti realių mokesčių. Iš to valstybė turėsianti nemažai naudos. Ši idėja dėl kasos aparatų turguose gyvuoja ne vieneri metai, tačiau ją įgyvendinti nesiryžtama, nes vis iškyla kai kurių neaiškumų. Miestų, rajonų savivaldybėse svarstoma, ar apskritai verta taikyti tokią naujovę.

„Kol kas - nieko aiškaus...”

Kaune veikia septyniolika įvairaus dydžio ir lygio turgaviečių. Jose prekiaujama nuo automobilių iki mėsos, pieno produktų, vaisų, daržovių, vaistažolių, įvairių rakandų, buities smulkmenų.

Kauno miesto savivaldybės Verslo skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Palevičienė samprotauja, kad kitų metų gegužė, kai mes įžengsime į ES, - ne už kalnų, tačiau apie galimus pokyčius turgavietėse Verslo skyrius, kuruojantis šias prekyvietes, kol kas nėra gavęs jokių dokumentų, konkrečių nuorodų. Jeigu būsią kokių nors pasikeitimų, apie juos turgaviečių prekiautojai turėtų žinoti iš anksto, kad, atėjus metui, neprisieitų skubėti, nervintis, griebtis už galvos ar širdies. Vien tie kasos aparatai gali padaryti daug sumaišties. Nežinia, ar kasos aparatą turės įsigyti (o jis nepigus) ne vien pasiturintis, pavyzdžiui, nuolat mėsa prekiaujantis ūkininkas, bet ir vaistažolių atsinešusi kaimo moterėlė, grybų ar uogų prisirinkęs, tik vieną kitą dieną į turgų su savo kukliomis miško gėrybėmis atėjęs žmogus. Skyriaus vedėjo pavaduotoja abejoja, ar Briuselis apskritai kišis į tokius reikalus. Gal čia išlenda mūsų valdininkų nuolankumas, kai Europos Sąjunga mums pateikia vien rekomendacinio pobūdžio siūlymus, o mes juos priimame kaip neginčijamus įstatymus ir puolame juos vykdyti?
Stoties turgavietės ilgametis direktorius Egidijus Perevičius apie galimas kai kurias permainas turguose yra girdėjęs, kaip sakoma, viena ausimi, tačiau apie jas nieko konkretaus pasakyti dabar negalįs, nes jokių direktyvų, nuorodų iš niekur nėra gavęs. O gandai ir lieka gandai, nors dažnai jie nėra iš piršto laužiami. Ypač jį nustebintų, jeigu būtų reikalaujama turguje įdiegti kasos aparatus. Tai, anot jo, būtų absurdas. Turgavietės vadovas yra buvęs JAV, ten, smalsumo vedamas, lankėsi ne viename turguje. Tačiau jis niekur nematęs kasos aparatų. „Gal Europos Sąjungoje bus kita tvarka?“ - svarstė E.Perevičius.

„Pokyčių turėtų būti”

Vienoje didžiausių Kaune Žaliakalnio turgavietėje, specializuotame mėsos paviljone, veršiena prekiavusi moteris pasisakė čia atvykusi iš Tauragės rajono. Turinti savo ūkį, auginanti gyvulius, o mėsą realizuojanti Kaune, šiame turguje, nes čia visuomet apstu pirkėjų. (Ilgesniam mėsos saugojimui turguje yra dvi po 15 tonų talpos šaldymo kameros.) Užsiminus apie Europos Sąjungą, moteris sako, kad į šią bendriją jos šeima žiūrinti su viltimi. Dėl kasos aparatų įsteigimo turguje ji griežtai nesutinkanti.

- Mes ir šiaip mokame visokius mokesčius, o dar – kasos aparatai. Tikriausiai ir dar ką nors mūsų valdžia sugalvos. Kad tik daugiau išplėštų iš kaimo žmogaus.

Greta taip pat mėsa prekiavusi moteris atsiliepė:

- Man Europos Sąjunga – tai aš. Kiek pasistengiu, tiek turiu, niekam nė ačiū. O ta Sąjunga bus naudinga tik turtingiesiems. Aš - ne iš tų. O jei dar reikės kasos aparatų, tai jau visai nebesuprantu...

Tik ką mėsos nusipirkusi moteris irgi įsiterpė į pokalbį:

- Kažin, ar kyšius imantys ponai irgi turės kasos aparatus tiems kyšiams registruoti? Valstybė surinktų tikrai didelius mokesčius...

Moterys nusijuokė, prekyba vyko toliau.

Tame pačiame pastate yra įsikūrusi šio turgaus administracija. Buvęs ilgametis turgavietės direktorius, dabar - asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės” direktorius Albinas Asevičius irgi svarstė, kokia ateitis laukia mūsų turgaviečių. (Asociacijoje kol kas yra 25 nariai.)

- Jos neišnyks, nesugrius, turgai gyvuoja visame pasaulyje, taip bus ir pas mus. Tik štai jau esame beveik ant Europos Sąjungos slenksčio, tačiau konkrečiai apie mūsų ateitį Lietuvoje mažai kalbama. Vien tik bendros frazės: produktai turi būti sveiki ir švarūs, prekiavimo vietose turi būti švara, tvarka ir panašiai. Bet tai nieko nauja, tą mes ir patys žinome be jokių direktyvų ir nurodymų.

Direktoriui teko dalyvauti ne viename tarptautinio lygio seminare, kur buvo kalbama apie ateities turgavietes. Kai ko sužinota, išgirsta. Pavyzdžiui, manoma, kad kaip kitose ES šalyse, taip ir pas mus įsivyraus keturių kategorijų - A, B, C, D - turgavietės. Aukščiausiajai - A kategorijai - priklausys moderniausiai įrengtos turgavietės pagal pažangiausius ES reikalavimus ir organizacinę tvarką. B kategorijai priklausiančiose ne viskas itin blizgės. Ir taip toliau. Gal viena ar kita ir bankrutuos – toks gyvenimas. Nors Žaliakalnio turgavietė laikoma viena iš modernesnių, tačiau jos didžiulį mėsos paviljoną reikėtų rekonstruoti, įdiegti kitų naujovių. Kol kas tam trūksta lėšų. Bet teks ieškoti išeičių.

Asociacijos direktorius sako, kad, nepaisant gyvuojančios nežinios bei neaiškumų dėl turgaviečių ateities, kai kurie akcentai jau po truputį tampa aiškesni. Kaip byloja kai kurių kitų šalių patirtis, daug dėmesio bus skiriama tam, kokiais pašarais - kokybiškais ar ne itin - buvo šeriamas gyvulys, kokiomis sąlygomis jis buvo laikomas ir panašiai. Bus žiūrima mėsos, pieno kokybės nuo pašarų iki prekystalio. Tai viena iš sveiko maisto programos sudėtinių dalių. Antra, bus žiūrima mėsos, pieno atsekimo nuo produkto šeimininko iki pirkėjo. Kad, paaiškėjus kokiam nors užkratui, kitokiam nesklandumui, būtų tuoj pat nustatytas gyvulio šeimininkas.

Kasos aparatų mįslė

Kalbant apie kasos aparatus turguose, asociacijos vadovas vien patraukė pečiais. Jis buvęs ne vienoje, tarp jų ir ES šalyje, lankęsis jų turguose, tačiau kasos aparatų niekur neregėjęs. Nei Prancūzijoje, nei Olandijoje, Vengrijoje ar Suomijoje. Direktoriaus nuomone, per kasos aparatus tikriausia norima iš prekiautojų išgauti daugiau PVM lėšų, nes tokiu būdu bus tiksliai užfiksuota, kiek kas iš pirkėjų surinko pinigų. Bet apsukresnis pardavėjas išeitį suras - neišmuš pirkėjui čekio ar pan. (Pavyzdys - kai kurių mikroautobusų vairuotojai.) Be to, kaip kitos, taip ir Žaliakalnio turgavietė tarp gausybės mokesčių (žemės nuomos, kelių, lietaus kanalizacijos ir kitų) moka ir PVM, kuriuos surenka iš prekiautojų už turgaus vietos nuomą.

Vieta pamąstymui. Nors asociacijos direktorius nieko neužsiminė, tačiau nenoromis kyla mintis, kad kasos aparatų įvedimu turguose gali būti suinteresuoti kai kurie valdininkai, jų globojama viena ar kita bendrovė, gaminanti tokius aparatus - mūsų šalyje ar svetur. Įteisinus kasos aparatus, jų prireiktų ne vieno tūkstančio, ir juos gaminanti įmonė gautų daugybę užsakymų, taigi ir gražaus pelno. Be to, tikrai galima patikinti, kad ES šalyse net ir po kelių dešimčių metų nuo jos įsikūrimo kasos aparatai turgavietėse neegzistavo. Nėra jų ten ir dabar, kaip tvirtino mūsų pašnekovai. Tad yra akivaizdus Lietuvos valdžios noras vėl lupti kelintą kailį nuo mūsų žmonių.

Pagyvensim - pamatysim.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija