Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Krikščionybė
     ir pasaulis
Krikščionybė
    šiandien
Katalikų
   bendruomenėse
Laikas ir žmonės
Mums rašo
Gimtas kraštas
Žvilgsnis
Aktualijos
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Turkai rengiasi į Iraką

Dešimties tūkstančių Turkijos karių kontingentas rengiasi išvykti į Iraką. Belieka tiktai sulaukti parlamento pritarimo šiai karinei akcijai, kurią Turkijos vyriausybė pavadino„humanitarine misija“. Tiesa, sunku pasakyti, ar Turkijos parlamentas pritars šiai misijai, ypač žinant, jog parlamentas neleido Turkijai kartu su amerikiečiais ir britais pulti Irako. Visuomenės dauguma, atrodo, pritaria turkų karių siuntimui, net iš Irako nuolat ateina žinios, jog ten žudomi vadinamieji turkomanai, kuriuos turkai vadina savo artimiausiais giminaičiais. Pasaulio informacijos agentūros praneša apie vis dažnėjančius karinius susirėmimus tarp turkomanų ir Irako kurdų Kirkuko mieste ir jo apylinkėse. Tiesa, neseniai Irako turkomanai ir kurdai pasirašė susitarimą nenaudoti karinės jėgos vieni prieš kitus, o iškilusius ginčus spręsti derybomis. Tačiau pačioje Turkijoje vyksta didelės diskusijos tuo klausimu, o žiniasklaida nuolat rašo, apie sunkią turkomanų dalią Kirkuke ir ragina vyriausybę nedelsiant suteikti turkomanams karinę pagalbą. Tuo labiau kad Kirkuko meras yra kurdas. O kaip žinoma, Turkijoje kurdai vadinami valstybės priešais ir šalies vientisumo griovėjais.

Nedingusios komunizmo šmėklos

Vokietijos spauda skelbia, kad tarp Vokietijos ir Vengrijos gali iškilti rimtas skandalas. Mat Berlynas teigia, jog Budapeštas Vokietijos atžvilgiu elgiasi labai nedraugiškai, faktiškai atsisakydamas grąžinti pinigus, kuriuos, griuvus Berlyno sienai, į Vengrijos bankus pervedė vadinamosios Vokietijos demokratinės respublikos komunistiniai vadeivos, spėję išgabenti ir padėti į Vengrijos bankus didžiules pinigų sumas.

Ne vien komplimentai…

Petras KATINAS

Pasaulio, o ypač JAV ir Rusijos žiniasklaida nepaliauja komentuoti JAV ir Rusijos prezidentų Džordžo Bušo ir Vladimiro Putino derybas Dž.Bušo užmiesčio rezidencijoje netoli Vašingtono. Intensyvios derybos vyko kelias valandas, o joms pasibaigus, abu prezidentai, demonstruodami savo palankumą vienas kitam, surengė spaudos konferenciją, sukėlusią daugybę komentarų. Pasak Dž.Bušo, su V.Putinu jis daug svarstė apie kovą su terorizmu. „Teroristai turi būti tvirtai „užkimšti“ ten, kur jie sėja chaosą, įskaitant Čečėniją“, - pareiškė Dž.Bušas. Tai iš esmės garsiojo V.Putino pareiškimo, jog „čečėnų teroristus reikia skandinti išvietėje“, pakartojimas. Atrodo, jog abi šalys neblogai sutarė tuo klausimu.

Jonas Paulius II vertas Nobelio
taikos premijos

Nežinia, ar popiežiui Jonui Pauliui II šiandien bus paskirta Nobelio taikos premija, tačiau viena aišku - dauguma žmonių įsitikinę, kad pontifikas jos vertas, o, atsižvelgiant į jo sveikatą, tai gali būti paskutinė galimybė gauti premiją. Pastaruoju metu apie tai, ar 83 metų Popiežiui turėtų būti skirta Nobelio taikos premija, diskutuojama daug. Mat jis - kartu ir valstybės lyderis, atliekantis politinį vaidmenį, ir religinis vadovas, kurio moraliniai įsitikinimai neretai kritikuojami. Nepaisant pontifiko taikos raginimų, Nobelio premija jam niekada nebuvo skirta

Kalifornijos gubernatorius –
Holivudo žvaigždė

Arnoldas Švarcenegeris su žmona Marija Šraiver džiaugiasi pergale Kalifornijos gubernatoriaus rinkimuose EPA-ELTA nuotrauka

Kalifornijos gubernatorius Grėjus Deivisas pripažino pralaimėjęs precedento neturintį balsavimą dėl jo atšaukimo iš pareigų. "Rinkėjai nusprendė, kad atėjo laikas kitam žmogui jiems tarnauti", - vėlų antradienio vakarą pareiškė demokratas. Jis taip pat pasveikino rinkimų nugalėtoją respublikoną Arnoldą Švarcenegerį.
JAV televizijos stotys jau anksčiau skelbė, kad Kalifornijos gyventojai savo naujuoju gubernatoriumi išsirinko Austrijoje gimusią kino žvaigždę A. Švarcenegerį. Preliminariais duomenimis, už dabartinio gubernatoriaus G. Deiviso atšaukimą balsavo didelė dauguma – apie 50 proc. – valstijos rinkėjų. Tarp 135 pretendentų į gubernatoriaus postą aiškiai nugalėjo buvęs „Misteris Visata“, didele persvara aplenkęs savo pagrindinį oponentą demokratą Kruzą Bustamantę.

Komedija baigėsi

Čečėnijos prezidento „rinkimus“ laimėjęs Achmadas Kadyrovas

Rusijos vidaus reikalų ministras B.Gryzlovas raportavo prezidentui V.Putinui, kad Čečėnijos prezidento „rinkimai“ praėjo sklandžiai, be ginkluotų incidentų. Oficialiai paskelbta, kad rinkimus užtikrintai laimėjo anksčiau tikru musulmonu save skelbęs ir net Čečėnijos muftijumi buvęs pirmojo Čečėnijos karo metu netgi kovojęs prieš rusus, dabar tapęs V.Putino numylėtiniu ir statytiniu Achmadas Kadyrovas. Už jį esą balsavo 82 proc. „rinkimuose“ dalyvavusių rinkėjų. Šį kartą Kremlius išties pasirodė esąs „demokratiškas“ ir jau nebeskelbia (kaip per kovo mėnesį įvykusį referendumą), jog už Maskvoje parašytą Čečėnijos konstituciją balsavo, kaip ir sovietiniais laikais, daugiau nei 90 proc. rinkėjų. Pasitenkinta 80 procentų.

Dėl padėties Čečėnijoje

Čečėnijoje, kurią jau ketvirti metai siaubia antrasis antinepriklausomybinis, tai yra, pajungimo karas, įvyko dar vienas gyventojų bei Rusijos kareivių balsavimas. Neįmanomomis ir pasaulio nepripažįstamomis valstybinio teroro sąlygomis žmonės tariamai „laisvai“ balsavo už Rusijos vietininką A. Kadyrovą, kad nuo šiol jis būtų vadinamas Čečėnijos prezidentu. Nors per paskutinę nepriklausomą apklausą 61proc. čečėnų pasisakė prieš jį kaip galimą prezidentą („Newsweek”, 2003, nr. 14), Rusijos valdžia taip įgyvendina savo planą: atimti teisėtumą iš 1997 metais demokratiškai rinktų vadovų, pademonstruoti tarptautinei bendruomenei neva „taikos procesas” eina pirmyn, neva nuo šiol „patys čečėnai” tvarkysis respublikoje arba kausis tarpusavyje, o Rusija liks visiškai nekalta taikos ir tvarkos garantė, ir nieko daugiau. Ji tiktai galva linguos – kokie baisūs tie čečėnai, juk niekas nenorėjo mirti.