|
Šventė parapijoje
Vilnius. Rugsėjo
14 dieną Šv. Kryžiaus bažnyčioje Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo
Vargdienių seserų kongregacija minėjo 85 metų vienuolijos įsteigimo
jubiliejų. Prieš 85 metus šią vienuoliją įsteigė Vilniaus vyskupas
palaimintasis J. Matulaitis. Rugsėjo 14-oji taip pat yra Šv. Kryžiaus
išaukštinimo diena, todėl Šv. Kryžiaus titulą turinčioje bažnyčioje
vyko atlaidai. Savo metines kartu minėjo šios kongregacijos globojami
socialinės pagalbos namai. Ta proga šv. Mišias Šv. Kryžiaus bažnyčioje
aukojo kunigai A. Saulaitis, SJ, J. Minderis ir Ramūnas Mizgiris,
OFM. Po šv. Mišių menotyrininkė T. Račiūnaitė papasakojo apie stebuklingą
Dievo Motinos atvaizdą.
Svarbiu šventės akcentu tapo bemaž 600 votų iškabinimas
prie stebuklingo Dievo Motinos paveikslo centriniame bažnyčios altoriuje.
Šie votai buvo saugomi Vilniaus arkivyskupijos kurijoje, o jų gausa
ir meninė vertė paaiškinama šios Šv. Kryžiaus, dar vadinamos bonifratrų,
bažnyčios istorija. Vienuolius bonifratrus (gailestinguosius brolius)
į Vilnių pakvietė ir vyskupo sode prie Šv. Kryžiaus koplyčios įkurdino
vyskupas Abraomas Vaina 1635 metais. Jie turėjo slaugyti vargšus
pasauliečius, neįgaliuosius dvasininkus. Dabartinė Šv. Kryžiaus
bažnyčia pastatyta XVIII a. pradžioje, 1737 ir 1748 metais degė,
jos interjeras įgavo vėlyvajam barokui būdingų bruožų. Į naujuosius
altorius buvo įkelti stebuklingai gaisrų metu išlikę Švč. Mergelės
Marijos Škaplierinės paveikslas ir Nukryžiuotasis (dabar - Didžiajame
altoriuje). Bonifratrų bažnyčia garsėjo jos rūsyje esančiu stebuklingo
gydančio (ypač akis) vandens šulinėliu. Pasak legendos, šaltinis
ištryško toje vietoje, kur XIV amžiuje buvo nukankinti pranciškonai
vienuoliai. Bonifratrų vienuolynas kartu su noviciatu uždarytas
1843 metais. 1924-aisiais bonifratrų vienuolyno veiklą atgaivino
vysk. J. Matulaitis, bet prasidėjus Antrajam pasauliniam karui bonifratrai
pasitraukė, o bažnyčia buvo uždaryta. 1946 metais Vilniaus arkivyskupas
M. Reinys pakvietė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Pradėjimo Vargdienių
seseris šioje vietoje gyventi bei darbuotis. 1976-aisiais bažnyčia
vėl buvo uždaryta, joje įrengta koncertų salė, vienuolyno pastatuose
- butai. 1995-aisiais dabartinis kardinolas A. J. Bačkis iš naujo
pašventino bažnyčią ir pakvietė sugrįžti Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo
Pradėjimo Vargdienių seserų kongregaciją bei atstatyti sovietmečiu
sugriuvusį vienuolyno kompleksą.
Iš senųjų bažnyčiai priklausiusių meno vertybių
sugrąžinti stebuklingu laikomas Švč. Mergelės Marijos paveikslas
su aptaisu ir votais bei Nukryžiuotasis, išsaugoti Vilniaus Šv.Onos
bažnyčioje. Vilniaus Šv. Kryžiaus bažnyčios Švč. M. Marijos paveikslas
turi 777 votus. Seniausi ir menine prasme vertingiausi Švč. M. Marijos
paveikslo votai - tai keturkampės plokštelės su įrėžtomis arba reljefinėmis
padėkomis ir simbolinėmis figūrėlėmis, kūno dalimis, ženklais, monogramomis.
Jų yra 40, kai kurie net iš XVIII amžiaus, kitų data - XIX amžius,
XX a. pirmoji pusė. Dauguma senųjų votų yra trokštamos malonės prašymo
ženklai. Tuo tarpu ant vėlesniųjų XX a. pradžios širdies formos
votų, kurių daugiausia (270), esantys įrašai liudija padėkas už
išpildytą prašymą. Ant keleto seniausių XVIII amžiaus votų iškaltos
reljefinės Marijos ir Jėzaus vardų monogramos, nukryžiavimo scena,
Dievo Motinos arba šv. Juozapo su kūdikiu atvaizdai.
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Pradėjimo Vargdienių
seserys ketina atgaivinti šios vietos tradicijas. Šventės dalyviai
galėjo apžiūrėti naujai iškabintus votus, atstatomo vienuolyno ansamblį
bei nusileisti prie šaltinėlio.
Pagal www.lcn.lt
© 2003 "XXI amžius"
|