Atnaujintas 2003 m. spalio 17 d.
Nr.80
(1184)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Krikščionybė
    šiandien

Katalikų
    bendruomenėse

Darbai
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Herojų paieškos

Visagalio stabuko įvaizdis lipdomas pagal planą

Pusmetis, praėjęs po naujojo Prezidento inauguracijos, sukėlė aštrius politologų ginčus. Vieni jo poelgių vertintojai buvo linkę sureikšminti valstybės galvos žingsnius užsienio politikos srityje ar daug kartų pareikštą susirūpinimą dėl vidaus gyvenimo problemų. Kiti yra nusiteikę labiau skeptiškai ir kol kas mato ne savarankišką politinę asmenybę, o tik gudrių padėjėjų valdomą populiarumo aukštumų ieškotoją.

Dar yra ir trečia Prezidento vertintojų grupė, įžvelgianti jo elgesyje galimą autoritarizmo pavojų. Kadangi visos trys vertintojų grupės turi ir bendrų vertinimo kriterijų, pabandykime išanalizuoti trečiąją, demokratinei Lietuvai pavojingiausią galimybę.


Netikusios knygos

Dar nepabaigėme piktintis „Žaliais“, o vis naujų blevyzgų pasirodo, tad vėl turėtume, kuo piktintis. Šita naujesnė knyga yra Sąjūdžio 15-mečiui pritaikytas „Durnių laivas“. Dėl jos Sąjūdžio taryba jau pareiškė apgailestavimą (žr. „XXI amžius“ Nr. 73). Aišku, „Laivas“ neprilygsta „Žaliems“, nes garsiojo sovietinių laikų rašytojo knygoje tyčiojamasi iš dar gyvų esančių, o tai dar nėra visiškas satanizmas. Gal todėl yra tas nevisiškumas, kad priimta: gyvi gali gintis, todėl ne tokia didelė piktadarybė prieš juos negerybes kalbėti. O „Žaliuose“ negerybė yra ne prieš mirusiuosius, bet žuvusiuosius ir dar didvyriškoje kovoje už kitų laisvę – taigi tyčiojamasi iš didžiausio didvyriškumo ir aukos, stengiantis juos nuvertinti.


Demokratija, savivalda, savivalė

Didžiuojamės, kad lietuvių kalba turi itin turtingą žodyną, tačiau patys tą turtą kaip kokie šykštuoliai slepiame, „taupome“, žodžius, surašę į korteles, žodynus laikome lentynose, perdėm skolinamės pakaitalus iš kitų kalbų. Jei tam tikrą dėmesį rodome maistui, kad jis būtų sveikas, nebūtų užterštas chemikalais, pakeistas genetiškai, mūsų kasdienio bendravimo maistą – kalbą dažnai vartojame skolintą, be prieskonių, užteršiame ją lietuvio kūnui ir sielai nepriimtinais priedais. Jei ekologija, mokslas, tiriantis organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką, taikomas gamtai, kasdienei duonai, kasdienės kalbos ekologijai dėmesio nėra ar jo per maža. Kasdienėje kalboje nevartojami savi žodžiai nuvertėja, pasimiršta, gyvoji kalba virsta dirbtiniu pakaitalu, puskalbe, žargonu.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija