Pirmasis puslapis
Valstybė
    ir bažnyčia
Darbai
Kinas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Po Žiemgalos dangumi

Aldona KAČERAUSKIENĖ

Žiemgalos žeme sieroji,

Aš tavo grumstelio dalis

             Kazimieras Pūras

Vos prasidėjus Atgimimui, 1988-ųjų lapkritį Pakruojis šventė 400 metų jubiliejų. Buvo įsteigtas kraštiečių klubas, gavęs „Žiemgalos“ vardą. Manoma, kad šį žingsnį žengti paskatino žymaus kraštotyrininko Juozo Šliavo, Žiemgalos krašto muziejaus Žeimelio vidurinėje mokykloje įkūrėjo, darbai. Po metų klubas reorganizuotas į „Žiemgalos“ draugiją. Tačiau žiemgaliai – ne tik Pakruojo rajono žmonės. Dabar „Žiemgalos“ draugija jungia tris rajonus: Pakruojį, Pasvalį, Joniškį ir nemažą dalį Latvijos teritorijos.

Minint „Žiemgalos“ draugijos penkiolikos metų sukaktį, surengtas suvažiavimas, kuris įvyko lapkričio 22 dieną Pasvalio krašto muziejuje. Suvažiavimo dalyvius ir svečius liaudiškomis melodijomis pasveikino Pasvalio kultūros namų folklorinio ansamblio vadovė Daiva Adamkevičienė su kolege Dalia Bitiniene, taip pat muziejaus direktorė Vita Povilionienė, Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas. Žiemgalos krašto dailininkų plenerų darbų parodą pristatė prof. Vitolis Trušys. Plenerai vyksta Pakruojo rajone, praėjusią vasarą vykęs pleneras buvo tryliktasis. Parodoje – brolių Vitolio ir Raimondo Trušių, Vytenio Rimkaus, Arvydo Martynaičio, Arūno Vasiliausko, Janinos Budrienės ir Marijos Teresės Rožauskaitės tapybos darbai.

Suvažiavimo darbas vyko itin malonioje aplinkoje. Priešais – audimo staklės su nebaigtu austi keturnyčiu, verpimo rateliai su linų kuodeliais, prismeigtais prie verpsčių, kraitinės skrynios, prikrautos rietimų. Atrodė, tuoj tuoj ateis verpėjos, sės prie ratelių, į stakles atsisės audėja ir pasigirs ausiai malonūs įprasti vaikystės garsai, neatsiejami nuo kaimo žmonių buities.

„Žiemgalos“ draugijos paskelbtas konkursas „Žiemgalos krašto praeitis ir dabartis“ susilaukė didelio dėmesio. Mokiniai ir mokytojai ėmė tyrinėti ir aprašinėti savo krašto tarmę, domėtis kaimų istorijomis, tautosaka, kryžiais, vėjo malūnais, rinkti ir užrašinėti vietovardžius ir asmenvardžius. Komisijos pirmininkui doc. Kazimierui Garšvai teko pasukti galvą, kaip iš daugybės darbų atrinkti geriausius. Rinkta pagal penkis kriterijus: originalumą, temos aktualumą, darbo metodikos moksliškumą, apimtį ir kokybę. Geriausių darbų autoriai buvo apdovanoti piniginėmis premijomis.

Kitąmet, mums ir mūsų kaimyninėms valstybėms tapus Europos Sąjungos narėmis, atsivers valstybių sienos. Tai dar labiau paskatins bendrauti su Latvija, rengti bendrus žiemgalių renginius ir projektus, kuriems įgyvendinti tikimasi gauti lėšų iš Europos Sąjungos fondų. Iš Latvijos atvykęs Euroregiono tarybos prezidentas Raikis Mačiulis papasakojo apie bendrą lietuvių ir latvių kuriamą kaimo turizmo ir amatininkystės projektą. Joniškio kultūros muziejaus direktorius Ernestas Vasiliauskas, skaitęs pranešimą apie Sidabrės pilį, sakėsi dalyvausiąs Latvijoje rengiamoje konferencijoje, skirtoje Žiemgalos tyrinėjimams. Kovo 11-osios Akto signataras Eugenijus Petrovas siūlė oficialiai įtvirtinti Žiemgalos regioną, nes Europos Sąjungoje vyrauja palankus požiūris į regioninę kultūrą. Būtų prasmingas projektas „Žiemgalos dvarų kelias“, rengiamas kartu su latviais.

„Žiemgalos“ draugijos vicepirmininkas Robertas Jurgaitis perskaitė pirmininko prof. Vytauto Šerno, negalėjusio atvykti dėl ligos, darbų ataskaitą. Rengiamos folkloro šventės, iškilių žmonių minėjimai, dailininkų plenerai, kraštotyros ekspedicijos, Žiemgalos dienos. Periodiškai leidžiami net trys istorijos ir kultūros žurnalai: „Žiemgala“ (red. V. Didžpetris), „Šiaurės Lietuva“ (red. doc. Stasys Tumėnas), „Šiaurietiški atsivėrimai“ (red. Albinas Kazlauskas). Rengiamos ir leidžiamos knygos: kolektyvinės monografijos, valsčių istorijos, straipsnių rinkiniai, skirti Žiemgalos kraštui. Buvo paminėtos knygos „Užaugau Pasvaly“, „Daugyvenės kraštas“, „Lygumai. Stačiūnai“, turizmo plėtrai skirtas kolektyvinis leidinys kartu su latviais „Žiemgala–Zemgale“, mokytojos Stasės Lovčikaitės „Linkava: tradicija dabartyje“ ir kt. Per suvažiavimą buvo pristatyta ką tik išleista V.Šerno parengta knyga „Žiemgala: vadovas turistui“.

Per 2001–2003 metų laikotarpį „Žiemgalos“ draugija intensyviam darbui kūrė problemines grupes. Lokalinės istorijos probleminė grupė (vad. Robertas Jurgaitis) parengė stambų leidinį „Senosios Žiemgalos istorinis ir etnokultūrinis paveldas“, sudarytą dviejų konferencijų, vykusių Pakruojyje ir Žagarėje (Joniškio r.), medžiagos pagrindu. Meno ir dailės probleminė grupė (vad. prof. V.Trušys) organizuoja kasmetinius plenerus, dailės parodas Vilniuje, Šiauliuose, Pasvalyje. Išleistas puikus leidinys „Žiemgalos dailininkų plenerai“. Etninės kultūros probleminė grupė (vad. Kazimieras Kalibatas) organizavo kompozitoriaus J. Pakalnio 90 metų sukakties paminėjimą, dalyvaujant „Krivulės“ ansambliui.

Su dėkingumu buvo paminėti visi „Žiemgalos“ draugijos prezidentai: J.Nekrašius, K.Kalibatas, R.Jurgaitis, V.Šernas. Tačiau nuspręsta naujuoju pirmininku rinkti Žiemgalos žemėje gyvenantį žmogų. Juo tapo pakruojietis Alfredas Šimkus.

Suvažiavimas priėmė rezoliuciją, kurioje numatytos „Žiemgalos“ draugijos ir savivaldybių veiklos koordinavimo gairės, koreguotina draugijos vidinė struktūra ir darbo kryptys, numatoma, kaip tas kryptis realizuoti. Reikėtų „Žiemgalos“ draugijos ir savivaldybių bendromis pastangomis tobulinti infrastruktūros plėtrą, nustatyti aiškesnius Žiemgalos krašto statuso kriterijus dabarčiai ir ateičiai, tobulinti Lietuvos ir Latvijos Žiemgalos teisinę bazę ir t.t.

Suvažiavimas baigėsi linksma vakarone, skambant Pasvalio kultūros namų folklorinio ansamblio „Rags“ (vadovė D.Adamkevičienė) atliekamoms dainoms ir liaudiškai muzikai.

Pakruojis

© 2003 "XXI amžius"