Pirmasis puslapis
Valstybė
    ir bažnyčia
Darbai
Kinas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Vydūnas apie Kristijoną Donelaitį

Bernardas ALEKNAVIČIUS

Vydūnas

1930 metais, minint Vytauto Didžiojo 500 metų ir Kristijono Donelaičio 150 metų mirties sukaktis, prie Rambyno kalno, „Aukuro“ draugijos sode, iškilmingai buvo pasodinti du medžiai: Vytautui Didžiajam - ąžuolas, o K.Donelaičiui - liepa. Šiose iškilmėse dalyvavęs Vydūnas savo kalboje aukštino Lietuvos valdovą, kuris atvedė kraštą į Europą, ir ragino atsigręžti į K.Donelaitį, kuris paliko mums nemirtinguosius „Metus“, mokė žmones gyventi, visur ir visada jaustis, kad esi lietuvis - gimtosios žemės šeimininkas. Neragino Vydūnas plūsti krašto kolonistų vokiečių ar prancūzų, kaip kartais atsitikdavo K.Donelaičiui, bet darniai su visomis tautomis siekti tauresnio žmoniškumo. Ir kai Vydūnas nacių buvo persekiojamas, kai buvo uždarytas į Tilžės kalėjimą, kai išgyveno Antrojo pasaulinio karo baisumus ir atsidūrė toli nuo Tilžės, Detmolde, savo jaunystės dienų bičiulio Erdmono Simonaičio paragintas, vėl atsigręžė į K.Donelaitį.