|
Prezidento Dž. Bušo
lenta pakibo ant plauko
Neseniai prie Vilniaus rotušės sienos pritvirtinta
lenta skelbia, kad JAV prezidentas Dž.Bušas pernai, lapkričio 23
dieną, čia ištarė viltį ir pasitikėjimą stiprinančius žodžius: Visi,
kas pasirinks Lietuvą savo priešu, taps Jungtinių Amerikos Valstijų
priešu. Paksogeito skandalas stipriai paklibino šio teiginio realizavimo
galimybę.
Laikinoji komisija pagaliau paskelbė išvadas. Jos
iš esmės neatskleidė nieko nauja. Įžvalgesni politikai, o ir šiaip
besidomintys politika piliečiai jau po Prezidento rinkimų numatė
ryškėjančių valstybės saugumui grėsmių užuomazgas. Lietuvos bręstančiai
demokratijai šios išvados negailestingai žiaurios. Nustatyta, kad
Prezidentas buvo ir iki šiol yra pažeidžiamas. Valstybės vadovui,
kuris sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus (Konstitucijos
84 str. 1), didelę įtaką darė ir tebedaro valstybine kalba nekalbantis
J.Borisovas. Tai sudaro grėsmę valstybės saugumui taip teigia
išvada.
Pravartu priminti, kad Prezidentas drauge yra ir
Vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas (Konstitucijos
140 str.), deja, jau nepajėgiantis atsikratyti J.Borisovo įtakos.
Iš kokios šalies gauna instrukcijas J.Borisovas ir kokioms specialiosioms
tarnyboms atsiskaitinėja neverta spėlioti. Valstybės saugumo departamento
pažymose, be jokios abejonės, šis momentas negalėjo likti nenušviestas.
Būtent pastaroji aplinkybė yra tragiškai pikantiška ir sukrečiamai
pamokanti. Lietuvos istorijoje tai pirmas atvejis, kai svetimos
šalies specialiosios tarnybos sugeba demokratiniu būdu laimėti
rinkimus ir faktiškai pradeda šokdinti vieną aukščiausių šalies
valdžios institucijų - Prezidentūrą. O kokį šiuo atveju vaidmenį
J.Borisovas skirtų nominaliniam vyriausiajam ginkluotų pajėgų vadui?
Verta pamąstyti, ar Amerika gintų valstybę, kurios
vadovą išrinko tauta, o pats lyderis pasirodytų esąs supančiotas
į(si)pareigojimų nusikaltėlių struktūroms, šešėlinės ekonomikos
bosams, o gal ir neįvardytoms svetimoms tarnyboms ar struktūroms?
Tikriausiai Seimo nariai pareikš valstybės vadovui kaltinimų ir
dėl Prezidento priesaikos būti lygiai teisingu visiems (Konstitucijos
82 str.) sulaužymo. Šis konstitucinis reikalavimas yra esminės svarbos
ir bene sunkiausiai įvykdomas. Bet tai jau atskira tema.
Atrodo, kad artimojo užsienio centrai jau seniai
suvokė, kad R.Pakso korta mušta ir jo šansai išsilaikyti, o tuo
labiau tesėti duotus šešėlinėms struktūroms įsipareigojimus akivaizdžiai
ir beviltiškai žlunga. Valstybės vadovo būtinąją sąlygą - moralinį
autoritetą šuo ant uodegos nusinešė. Jei nepaneigiamų faktų spiriamas
R.Paksas nesiryš atsistatydinti, tai ar toks faktas nekels įtarimo,
kad kišeninis Prezidentas dar nepaleidžiamas, kad jis verčiamas
dirbti toliau, tik šįkart ne pagal jau prisvilusį J.Borisovo scenarijų,
o pagal centro generalinį sumanymą?
Sumaištį Lietuvoje stengiamasi palaikyti kiek įmanoma
ilgiau. Ir toji sumaištis kuo triukšmingesnė, tuo daugiau vandens
pilama ant centrų malūno. Generalinio scenarijaus ašis neleisti
Lietuvai ištrūkti iš imperijos įtakos zonos. Nesunku nuspėti, kaip
vertintų Vakarų partneriai Lietuvos pasirengimą integruotis į NATO
ir Europos Sąjungą, jei paksogeito skandalas nusitęstų iki kitų
metų gegužės? Kaip visa tai atsilieptų svarbiausiems Lietuvos užsienio
ir vidaus politikos tikslams?
Šiuo atveju paksogeito planuotojai nepralošia.
Juk jau antras mėnuo, kai visos aukštosios valdžios institucijos
įsuktos į skandalo karuselę. Net toks svarbus valstybės gyventojams
klausimas - ateinančių metų biudžetas dingo iš žiniasklaidos akiračio.
Neramumų planuotojai nepralaimėtų ir tuo atveju,
jei dar kuriam laikui išliktų kišeninis, neoficialių rusakalbių
patarėjų konsultuojamas Prezidentas. Bet Lietuva labai daug prarastų.
Mažiausi politiniai, moraliniai ir ekonominiai nuostoliai būtų tuo
atveju, jei R.Paksas pats atsistatydintų.
Visuomenės susivokimas silpnėja nuo dezinformacijos,
tiesos nutylėjimo ir melo, o ypač tada, kai jie pridengiami kilniais
ir aktualiais socialiniais tikslais, pavyzdžiui, Prezidento programa,
kurią blogieji trukdo realizuoti.
1940 metų lemtingąjį birželį šie dėmenys iš to
paties centro paralyžiavo Pirmosios Respublikos vadovybės politinę
valią. Valdžia buvo demoralizuota penktosios kolonos veiksmų ir
prarado gebėjimą adekvačiai reaguoti į įvykius. Tuometinis valstybės
vadovas, puikiai suvokdamas tikruosius centro siekius, neišdrįsęs
ar negebėjęs nors paaiškinti tautai, kas iš tikrųjų dedasi, pasitraukė
iš šalies. Tačiau pirmasis Respublikos prezidentas A.Smetona nemelavo,
neapgaudinėjo ir neturėjo jokių įsipareigojimų nei dekanozovams,
nei borisovams, o Prezidento aplinkai nedirigavo smailytės.
Dž.Bušo lentos likimas pakibo ant plauko. Laikinoji
komisija savo darbą atliko. Jos išvados turi lemiamos reikšmės tolesnei
įvykių eigai. Dabar prasideda ne Prezidento, o Seimo egzaminavimo
metas, kurio pavadinimas apkalta.
Edmundas SIMANAITIS
Jonava
© 2003 "XXI amžius"
|