| Pavojingi Kremliaus
planai
Po to, kai mitinguotojų minios, privertusios atstatydinti
prezidentą E.Ševardnadzę, paliko Gruzijos sostinės Tbilisio gatves
bei aikštes, iš šalies žiūrint atrodo, jog padėtis joje stabilizavosi
ir tolesni naujosios valdžios veiksmai yra prognozuojami. Deja,
taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Gruzijos reikalai dabar sprendžiami
ne Tbilisio, o Kremliaus kabinetuose. Sprendžiant iš informacinių
agentūrų ir Rusijos spaudos pranešimų, svarstomi keli variantai,
kas turi būti Gruzijos prezidentu. Gal ne per šiuos rinkimus, kuriuose
visas galimybes laimėti turi Maskvos ypač nemėgstamas Michailas
Saakašvilis. Kremliaus strategai numato tokį variantą, bet pranašauja,
kad jis prezidento poste išsilaikys ne ilgiau kaip metus. Pasak
gana įtakingų Rusijos politologų, kurie yra dažni svečiai Kremliuje,
Maskvai būtų gana priimtina Gruzijos parlamento pirmininkė Nino
Burdžanadzė, kuri, esą puikiai žinodama, kad M.Saakašvilis ilgai
neišsilaikys, ir taps ne visos Gruzijos, o tik Tbilisio prezidente,
kaip, beje, ir E.Ševardnadzė. Tokia įvykių eiga visiškai galima,
nes Maskvoje jau parengtas ir skubiai vykdomas Gruzijos suskaldymo
planas. Trijų Gruzijos provincijų Abchazijos, Adžarijos ir Pietų
Osetijos lyderiai, visi jie Maskvos statytiniai, jau artimiausiomis
dienomis pasirašys Kremliaus strategų parengtą planą, pavadintą
Bendrų interesų sutartis. Ši sutartis reiškia ne ką kitą, o Gruzijos
suskaldymo įteisinimą.
Maskva turi dar vieną kandidatą į Gruzijos prezidentus,
kuris, anot Rusijos spaudos, būtų pats geriausias. Tai buvęs Gruzijos
KGB šefas Igoris Giorgadzė, kurį net E.Ševardnadzė ketino pasodinti
už grotų. Deja, I,Giorgadzė spėjo pasprukti į Maskvą ir dabar jau
šešerius metus gyvena vienoje Pamaskvės viloje, akylai saugomas
Rusijos valdžios paskirtų sargybinių. Maskva siekia užregistruoti
I.Giorgadzę kandidatu į Gruzijos prezidentus, o jam išrinkti pasitelkti
juodąsias technologijas, kaip buvo padaryta Lietuvoje. Parašai I.Giorgadzės
kandidatūrai palaikyti surinkti. Pasirašiusiųjų dvigubai daugiau
negu reikia. O jeigu Gruzijos centrinė rinkimų komisija neužregistruotų
buvusio KGB šefo kandidatūros, bus sukeltas didžiulis triukšmas,
teigiant, kad naujoji Gruzijos valdžia nesilaiko demokratijos normų.
Teigiama, kad Maskva dar šių metų pavasarį puikiai
žinojo, jog E.Ševardnadzės dienos suskaičiuotos. Anot vieno prezidento
V.Putino administracijos pareigūno, nenorėjusio skelbti savo pavardės,
buvo planuota, jog E.Ševardnadzę pakeis N.Burdžanadzė, su kuria
visada galima susitarti.
Tuo tarpu Gruzijos variantas netrukus gali pasikartoti
ir kitose NVS šalyse. Pirmiausia Ukrainoje, kur populiarus provakarietiškas
opozicijos lyderis V.Juščenko rengiasi išstumti dabartinį prezidentą
L.Kučmą, kuris irgi Maskvai visiškai priimtinas, ko nepasakysi apie
V.Juščenko. Aišku, L.Kučma be kovos nepasiduos. Jis jau pateikė
pasiūlymą, kad būsimuosiuose prezidento rinkimuose valstybės vadovą
rinktų Aukščiausioji Rada, o ne visuotinis balsavimas.
Panaši padėtis klostosi ir Kirgizijoje, kur prieš
prezidentą Askarą Akajevą susivienijo visos opozicinės jėgos ir
net anksčiau jį palaikę politikai. Pagrindinė tokio nepasitenkinimo
priežastis - prezidento A.Akajevo dekretas, paskelbęs rusų kalbą
antrąja valstybine kalba.
Ėmė braškėti ir Moldovos prezidento bei buvusio
kompartijos vadovo V.Voronino kėdė. Tokių emocinių protesto demonstracijų
Moldovos sostinė jau seniai nematė. Opozicija ypač pasipiktino,
kai V.Voroninas rengėsi (dalyvaujant ir Rusijos prezidentui V.Putinui)
pasirašyti federalinę sutartį su vadinamąja Padniestrės respublika,
kurios niekas, išskyrus Maskvą, nepripažįsta. Tiesa, ir Maskva oficialiai
nepripažįsta Padniestrės nepriklausomybės, tačiau visokiais būdais
ją remia. Be to, Padniestrėje yra stambi Rusijos karinė bazė. Kremlius
kaltina V.Voroniną silpnadvasiškumu. Esą Moldovos prezidentas,
nors ir būdamas nuolankiu Rusijos šalininku, išsigando Europos Sąjungos.
Europos Taryba iš tiesų pareiškė didelį susirūpinimą dėl tos Maskvoje
sugalvotos federacijos.
Taigi planuodama, kaip pažaboti Gruzija, Rusija
greitai gali susidurti su panašiomis problemomis ir kitose NVS šalyse.
Petras KATINAS
© 2003 "XXI amžius"
|