|
RUBRIKOS
|
| ARCHYVAI |
|
Nepalikite Viešpaties už durų
Brangūs broliai ir seserys,
kodėl šv. Kalėdų šiandien Lietuvoje laukia net ir tie, kurie akli pas Viešpatį vedančiai žvaigždei, kurie kurti šlovinančiai dangaus kareivijos giesmei? Todėl, kad kiekvienam žmogui suprantamas grįžimas iš tamsos į šviesą, vaikelio gimimo nešamas džiaugsmas. Kiekvienas bent slapčia trokšta stebuklų. Tačiau šv. Kalėdos palieka skirtingą žymę dvasioje bei namuose tų, kurie pasirengę iki širdies gelmių išgyventi Jėzaus Gimimą, ir tų, kurie švenčia minios ar įpročio nešami. Pirmieji patiria Gyvojo Kristaus padrąsinimą ir atgaivina savo ryžtą lydėti Išganytoją Jo kelyje nuo nesvetingo Betliejaus per rūsčiąją Golgotą iki visas žaizdas išgydančio dangiškojo Tėvo glėbio. Antrieji, praėjus kelioms poilsio dienoms, pasijunta apsupti dovanų popieriaus skiaučių ir dar nykesnės kasdienybės. Naujųjų laikų Adventas, o ypač šiemetis Adventas Lietuvoje buvo nelengvas išbandymas net ir sąmoningam krikščioniui. Gal neatsispyrėte sunkiai įveikiamai pagundai visa galva pasinerti į šurmuliuojančią mugę? Gal atsidavėte pykčiui ar piktdžiugai, vertindami valstybę ištikusią krizę? Gal savos bėdos visai išdildė rūpestį kur kas labiau vargstančiu artimu? Gal neužžiebėte žvakelės ant sekmadienio pietų stalo, nes pristigo jėgų ištirpdyti šeimoje susikaupusį įšalą? Gal skubom bebaigdami užsilikusius metų darbus neradote nė valandėlės susitaikinimui su Dievu? Neišsigąskite ir nenusiminkite dar nevėlu grįžti į tikrosios Kalėdų šviesos nutviekstą šventę, sutikti užgimusį Kūdikėlį. Viešpats nekerštingas, Jis su tėviška meile atleis jūsų aplaidumą, užmaršumą, nesusivaldymą, jis atitirpdys sugrubusią širdį. Tačiau nedelskite, sudėkite rankas maldai ir prašykite tėvų bei protėvių žodžiais, vyskupo Antano Baranausko žodžiais: Tegul sukepus žemė prasižioja / Ir išdaigina mums Išganytoją. Dievas, ne žmogus, daro tokius stebuklus sulig Kristaus Gimimu mūsų pasaulyje išdygsta Meilė iki galo (Jn 13, 1). Tik atsigręžę į Dievą visiškai, o ne pusiau, tarsi abejodami, tik iki galo atsiteisę su savo sąžine būsite tos meilės palytėti ir apgaubti. Linkėdamas jums, jūsų šeimoms gražių švenčių, prašyte prašau nepalikite Viešpaties už durų, kai sėsitės prie baltai užtiesto stalo. Tik su Juo įžengs Kalėdų taika ir nepraeinantis džiaugsmas. Kardinolas Audrys Juozas Bačkis,
© 2003 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |