|
Kas nemyli, tas nepažino Dievo
Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra
meilė (1 Jn 4,8).
Jūs gerai darote laikydamiesi jo tarsi žiburio,
šviečiančio tamsioje vietoje, kol išauš diena ir jūsų širdyse užtekės
aušrinė (2 Pt 1,19).
Prieš du tūkstančius metų baigėsi didysis žmonijos
laukimas. Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, atėjo į žemę, į žmonijos istoriją.
Ir Betliejaus žvaigždė nušvietė ano meto istorijos tamsią naktį.
Kaip nėra tautos be Dievo, be laimės troškimo, taip nėra tautos
be išganymo ilgesio (T.Tomas Žiūraitis, OP). Kinų religiniai padavimai
liudija laukimą Dievo Tarpininko - Išganytojo, kuris savo kančia
atlygins Dievui už žmonių nusikaltimus. Senovės graikai ilgėjosi
ateinančio gelbėtojo iš dangaus. Konfucijus, gyvenęs šeši šimtai
metų prieš Kristų, išpažįsta: Aš, Konfucijus, girdėjau, kad Vakarų
krašte kils šventas vyras, kuris visą vandenyną pripildys gerais,
nuopelningais darbais. Jis bus atsiųstas iš dangaus ir turės visokią
galybę žemėje. Sokratas sakė: Nieko nereikalauk, Alkibiade, iš
dievų, kol dangaus pasiuntinys ateis mus pamokyti, kaip turime elgtis
su dievais ir žmonėmis. Pasitikėkime Dievo visagalybe, nes toji
diena nėra tolima . Ciceronas klausia: Kas jis yra ir kada ateis?.
Istorikai Tacitas ir Svetonijus aiškina, kad Rytų padavimai nurodo
žydų tautą, iš kurios kilsiąs pasaulio išganytojas. Platonas pastebi:
Jei neateis iš dangaus žodis, tai nieko tikro apie dievus nežinosime.
Tegul nesivėlina tas pasiuntinys, esu pasirengęs daryti visa, ko
jis mane mokys. Aristotelis pateikia klasikinius Dievo buvimo įrodymus,
sukuria gilią filosofiją, radusią dėkingiausią atgarsį didžiojo
Bažnyčios daktaro šv. Tomo Akviniečio mokyme.
Žydų pranašas Izaijas meldė: Rasokite, dangūs,
iš aukštybių ir, debesys, išlykite teisumą. Žemė teprasiveria, tedygsta
išganymas (Iz 45,8).
Bet, bėgant amžiams, pasaulyje kilo klaidingi mokslai,
karai ir revoliucijos. Ir žmonės, ir tautos pametė iš savo akių
ir širdžių Betliejaus žvaigždę. Jau XVI amžiuje laisvamaniai skelbė:
Tolyn nuo Bažnyčios, XVIII tolyn nuo Kristaus, XIX tolyn
nuo Dievo. Ir, galop, XX amžiuje prasidėjo kruvina kova prieš visa
tai, kas dieviška ir net patį Dievą. O rezultatai baisūs: sovietų
istorikai tvirtina, kad vien lageriuose buvo nužudyta 45 milijonai,
Solženicynas šį skaičių padidina iki 60 milijonų, o dabar jau žinoma,
kad visame pasaulyje nuo komunizmo žuvo 130 milijonų žmonių. Kur
dar kitos pasaulio katastrofos? Ir dabartinė Lietuvos tragedija:
Prezidento ir žmonių nusikaltimai anų gėdingų šūkių pasekmė.
Atėjo metas ir žmonijai, ir Lietuvai visa širdimi
grįžti į Betliejų. Kito kelio į išsigelbėjimą nėra. Pakelkime akis
ir širdį į Dangų.
Sveikinu šv. Kalėdų proga visus geros valios žmones.
Ir linkiu Kūčių vakarą ramybės sielai, šv. Kalėdų rytą - džiaugsmo
širdžiai, Naujųjų metų išvakarėse - geros sveikatos ir laimės, kurios
visi taip trokštame; ir per visą gyvenimą- vilties ir meilės. O
mūsų krikščioniškosios vilties pagrindas - Šventojo Rašto teiginys:
Dievas mus myli.
O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas
atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad mes gyventume per Jį
(1Jn 4,9).
Į Dievo meilę atsakykime viso savo gyvenimo meile.
Mons. Alfonsas Svarinskas
© 2003 "XXI amžius"
|