Atnaujintas 2003 m. gruodžio 24 d.
Nr.98
(1202)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Kai kūčios būdavo tėvynės valanda

Vėl atsiverčiau dešimties metų senumo laikraštį. 1993 metų Kūčių dienos „Lietuvos aide“ žinomas publicistas Valentinas Ardžiūnas rašė: „Visokių Kūčių teko Lietuvai. Ar sielotis, jei kieno stalas bus skurdesnis, ar graužtis, kad kitų dovanos bus iškilmingesnės, neverta. Žemės gėrybių visi niekad neturės po lygiai, bet nevienodai turėsime ir džiaugsmo, kurio nupirkti negalima. Viskas, kas brangiausia yra mūsų širdyse, ir tas turtas yra stebuklingas: jeigu daug atiduodi, dar daugiau turi. (...)

Kūčių vakaras būdavo ir Tėvynės valanda - tiems, kurie buvo apleidę ją ne savo valia. Atskirtųjų šeima tapdavo visa Tauta, o šventės džiaugsmą apgaubdavo begalinis ilgesys. Už spygliuotų vielų, nuošaliame barako kampe, lauždavo vakar sutaupytą duoną, ir Kūčių stalas atrodė gausus. Duok Dieve, šiandien tėvynėje tokio sielos jautrumo daugeliui. Ir tiek gero linkėjimo.(...)

O mes švęsime – tie, kurie negaudydavo valgančių Kūčias, bet patys valgydavo. Tie, kas tikėjo Dievą ir be Katedros, kam Lietuva buvo šventa ir be pripažinimo. Švęsim beveik visi, nors tik iš tradicijos, ir visiems pasklis kelrodės žvaigždės šviesa. Paliksim savo rūpesčius šventės Šeimininkui ir nenusivilsim.

Nelaikykime savęs blogais, jei nemylime visų po lygiai. Ir jei ko nors visai nemylime. (...)”

Gerbiamojo V.Ardžiūno minėtą Tėvynės valandą išgyvenusieji ir šiandien to nepamiršta. Esti pamokų visam gyvenimui. Kūčios – tai ne tik Viltis, o ir didysis egzaminas kiekvienam, o ypač tada, kai Tėvynei būna sunku, kai tamsūs sumaišties debesys dangumi slenka.

Edmundas Simanaitis

Jonava

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija