|
RUBRIKOS
|
| ARCHYVAI |
|
Įamžintas saleziečių misijos pradininkas
Perteikdami iškilių tautos sūnų nuveiktus darbus vardan tautos gerovės dabarties kartai, taip pat ir ateities kartoms paliekame tautos dvasinį ir kultūrinį paveldą. Mūsų pareiga - iš užmaršties prikelti žymių tautiečių atminimą. Vienas garbingų tautiečių yra saleziečių misijos pradininkas Lietuvoje kunigas Antanas Skeltys. Šis Suvalkijos lygumų sūnus gimė 1884 m. sausio 5 d. Šakių apskrityje, Griškabūdžio parapijoje, Žalvėderių kaime. Kupinas jaunatviško ryžto ir paskatintas vyresniųjų 1902 metų spalį išvyko į tolimą Italiją. Ten, susiradęs šv. kunigo J.Bosko įsteigtos Saleziečių kongregacijos narius, pradėjo teologijos studijas. 1906 metų rugsėjį įstojo į Saleziečių kongregaciją, o 1914 m. rugpjūtį išsipildė jaunystės dienų svajonė - gavo kunigystės šventimus. Kun. A.Skeltys tapo pirmojo Lietuvoje saleziečių centro direktoriumi, jaunimo auklėtoju ir globėju. Iš visos Lietuvos į Vytėnus (Jurbarko r.) rinkosi jaunimas, siekiantis mokslo žinių. Prasidėjęs karas ir sovietų okupacija sužlugdė visus saleziečių misijos pradininko Lietuvoje planus. 1947 metais saleziečių centras Vytėnuose buvo nacionalizuotas, o kun. A.Skeltys buvo priverstas palikti Vytėnus. Aštuonerius metus kun. J.Bosko idėjos sekėjui teko slapstytis geraširdžių dzūkų sodžiuose. 1954 metų rugsėjį Krikštonyse kun. A.Skeltys buvo suimtas. Po mėnesio tardymų Vilniuje buvo paleistas į laisvę. 1955-1960 metais darbavosi Leipalingio šventovėje, kur ir buvo paskutinė jo apaštalavimo vieta. 1960 m. liepos 28 d. saleziečių misijos pradininkas kun. A.Skeltys išėjo į Amžinybę. Jau tapo tradicija kasmet paminėti kun. A.Skelčio mirties metines. 2001 metais jo gimtinėje Žalvėderių kaime pastatytas koplytstulpis, prie kun. A.Skelčio šimtamečio gimtinės namelio pritvirtinta memorialinė lenta, bylojanti, kad čia gimė saleziečių misijos pradininkas Lietuvoje. Namelyje įrengta muziejinė ekspozicija. 1996 metais Alytuje, prie naujai statomos Marijos Krikščionių Pagalbos šventovės esančiuose parapijos namuose, buvo įkurtas kun. A.Skelčio muziejus. Deja, po ketverių metų muziejus buvo vienašališkai panaikintas, pasisavinus ar net sunaikinus jame esančius eksponatus. Šiemet, liepos pabaigoje, į Griškabūdį atvyko ypač
gausus kun. A.Skelčio giminaičių, gerbėjų būrys iš Alytaus, Kauno,
Vilniaus, Marijampolės, Šakių, Druskininkų ir Vilkaviškio. Iškilmė
prasidėjo Griškabūdžio bažnyčioje šv.Mišiomis, kurias koncelebravo
iš Panevėžio atvykęs kraštietis vysk. Juozas Preikšas. Kartu su
ganytoju šv. Mišių aukoje dalyvavo buvę pirmojo saleziečių centro
Vytėnuose auklėtiniai - Šlienavos klebonas kan. Vytautas Vaičiūnas,
kilęs iš Žvirgždaičių parapijos, iš Ukmergės atvykęs kun. Petras
Tavoraitis, iš Griškabūdžio parapijos kilęs kun. Zigmantas Gustainis,
šiuo metu dirbantis Alytuje ir jau artėjantis prie auksinės kunigystės
sukakties. Apmaudu, kad į šią kun. A.Skelčio pagerbimo iškilmę neatvyko
nė vienas jo idėjos sekėjas salezietis. Susirinkusieji prie kun. A.Skelčio kapo susikaupė maldoje, sugiedojo Viešpaties Angelas.... Prisiminimais pasidalijo jauniausias kun. A.Skelčio sūnėnas, šių eilučių autorius. Vėliau iškilmės dalyviai susitelkė prie Griškabūdžio puošmenos - varpinės. Ši šventovės varpinė buvo pastatyta poeto Prano Vaičaičio brolio, ilgamečio Griškabūdžio klebono kun. A.Skelčio žemiečio ir bičiulio, kun. Juozo Vaičaičio. Jis ir atgulė Amžinybės poilsio prie šios varpinės. Šios varpinės sienos nišoje yra Saleziečių kongregacijos įsteigėjo šv. kunigo J.Bosko statula. Nuo šios varpinės prasideda kun. A.Skelčio vardu pavadinta gatvė. Čia susirinkusieji sugiedojo giesmę Marija. Marija... Kun. A.Skelčio gatvės pavadinimo lentelę klebonas kun. Viktoras Jurčiukonis pakvietė atidengti Šakių savivaldybės Kultūros skyriaus vedėją Augeniją Kasparevičienę. Griškabūdžio klebonas teigė, kad yra simboliška ir prasminga, jog kun. A.Skelčio vardu pavadinta gatvė prasideda nuo varpinės, pasuka pro šventoriaus vartus, pro kuriuos vaikščiodavo Skelčių Antanukas ir, užbaigęs žemiškąją kelionę, pro šiuos vartus sugrįžo Amžinybės poilsiui. Nusitęsė ilga iškilmės dalyvių eisena viena pagrindinių Griškabūdžio miestelio gatve, pavadinta iškilaus kraštiečio vardu. Susirinkta prie kelių Šakiai-Pilviškiai-Zapyškis- Kaunas sankryžos, prie kurios buvo įrengta kelio rodyklė, nukreipianti į už dešimt kilometrų esančią kun. A.Skelčio gimtinę. Rodyklės atidengimo metu Kultūros skyriaus vedėja A.Kasparevičienė paaiškino, kad ši rodyklė sumontuota kaip į kultūros paveldo objektą, viliantis, kad atitinkamos institucijos įtrauks sodybą į respublikinį kultūros paveldo registrą. Visi dalyviai nuvyko į kun. A.Skelčio gimtinę. Pakeliui į gimtinės sodžių buvo atidengtos dar dvi kelių rodyklės: viena nuo kelio Griškabūdis - Kudirkos Naumiestis, vedanti į kun. A.Skelčio gimtinę, esančią už 2,5 km, o antroji - nuo kelelio atšakos, vedančios pro koplytstulpį į sodybą. Pirmąją kelio rodyklę atidengė Žvirgždaičių seniūnas Algis Baubonis, kuris daug prisidėjo prie koplytstulpio aplinkos sutvarkymo. Antrąją kelio rodyklę atidengė knygos Gerumo šviesa (apie kun. A.Skelčio tremties išgyvenimus) autorė E.Biliūtė-Aleknavičienė, dalyvaujant šių eilučių autoriui. Prie pastatyto koplytstulpio iškilmės dalyvių laukė staigmena, kurią parengė Žvirgždaičių seniūnijos atstovai. Seniūnas A.Baubonis pristatė seniūnijos meninės programos dalyves skaitoves. Chorisčių ansambliui su vargonėliais vadovavo seniūnijos kultūros organizatorė Aldona Kardauskienė, dalyvaujant R.Derenčienei, S.Belevičienei, A.Didžbalienei, A.Baukienei. Programa buvo praturtinta ir giesmėmis. Programos pabaigoje buvo sugiedota saleziečių himnas ir Lietuva brangi. Visi iškilmės dalyviai apsilankė gimtinės namelyje įrengtoje muziejinėje ekspozicijoje, kuri papildyta naujais eksponatais. Iš Alytaus M.Janavičiūtė-Matonienė atvežė Švč. Jėzaus Širdies paveikslą, prie kurio kun. A.Skeltys, radęs prieglobstį jos tėvų V. ir S.Janavičių pastogėje, aukodavo šv. Mišias. Muziejinę ekspoziciją praturtino saleziečio kun. Jono Lemoyne knyga apie Saleziečių kongregacijos įsteigėjo šv. kun. J.Bosko nueitą prasmingą gyvenimo kelią, jo atliktus darbus, atsidavimą jaunimo auklėjimui. Svarbiausias koplytstulpio pastatymo labdaringas rėmėjas poetas J.Šalčiūnas paskaitė savo sukurtas mintis Kunigo Antano Skelčio pėdsakai. Apmaudu, kad smarkus lietus sutrukdė susirinkti prie paruoštų stalų broliškai agapei, kurios metu būtų plačiau pasidalyta prisiminimais. Nustojus lietui, iš Griškabūdžio į kun. A.Skelčio gimtinę atvyko vysk. J.Preikšas, kur susipažino su muziejine ekspozicija ir lankytojų knygoje paliko prasmingą įrašą. Kitais metais sukanka kelios ryškesnės kun. A.Skelčio autobiografijos sukaktys: 120 metų gimimo, 90 metų kunigystės ir 70 metų šv. kun. Bosko idėjos sekėjų įsikūrimo Lietuvoje, Vytėnuose. Šias sukaktis būtų prasminga prideramai paminėti. Tam reikalinga gimtojo Šakių rajono savivaldybės, Griškabūdžio ir Žvirgždaičių seniūnijų, kun. A.Skelčio idėjos sekėjų saleziečių, gerbėjų bei rėmėjų parama bei susitelkimas. Tad ir kyla klausimas: ar pavyks prasmingai paminėti šias sukaktis, kartu paėmus įžymaus kraštiečio atminimą pagerbti ne tik gimtajame rajone, bet ir tuose rajonuose (Jurbarko, Lazdijų, Alytaus, Marijampolės), kur yra palikęs pėdsakus šv. kun.Bosko idėjos sekėjas kun. A.Skeltys. Juk Griškabūdžio vidurinėje mokykloje būtų prasminga įkurti kun. A.Skelčio memorialinį kambarį, kuriame būtų patalpinta literatūra, spaudos leidiniai, nuotraukų stendai apie kun. A.Skeltį ir saleziečius. Prisimindami šį garbingą Bažnyčios ir tautos sūnų, mokiusį jaunimą žengti dorybių takais, kaip atlygį už jo auką ir darbą turime savo širdyse brandinti gyvą tikėjimą ir rūpintis jaunosios kartos auklėjimu. Kun. J.Bosko idėjos turi būti gyvos mūsų tėvynėje Lietuvoje. Stanislovas Eugenijus PONIŠKAITIS Šakių rajonas
© 2003 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |