Atnaujintas 2003 m. gruodžio 27 d.
Nr.99
(1203)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Lieplaukės jubiliejus

Barbora MILAŠIŪTĖ

Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui (1918-1928)
atminti koplytėlę statė knygnešys Ignacas Milašius
Telšių vyskupas Jonas Boruta 2002 m. spalio 27 d.
šventina atstatytą koplytėlę
Telšių vyskupas Jonas Boruta, kan. Juozas Šiurys
ir kun. Adomas Ignacas Milašius, OFM Cap.,
prie kryžiaus žuvusiems partizanams atminti
Užgirių kaime

Prie Lieplaukės 750-osioms metinėms
paminėti pastatyto akmens

Tarp Telšių ir Plungės yra Lieplaukės miestelis. Dar anksčiau jame gyveno nemažai žmonių, veikė atskira parapija. Taip pat veikė paštas, ambulatorija, pradinė mokykla, net penkios parduotuvės, graži medinė bažnyčia. Buvo daug gražaus jaunimo. Dirbo labai geri mokytojai: Leonas Simanauskas, Elvyra Bulotaitė, A.Gervė, Gervienė ir kiti. Veikė keletas organizacijų: šaulių, moterų, pavasarininkų, Angelo sargo (vaikų) draugija. Miestelį supa iš visų pusių miškai, netoli gražus Germanto ežeras, buvo kelios vasarvietės ir kurhauzas su programomis ir šokiais. Mokytojai ir organizacijos rengdavo vakarėlius su vaidinimais, vakarais per gegužines skambėdavo muzika ir dainos. Bažnyčioje vykdavo dideli atlaidai: Šv.Magdalenos, Švč.Trejybės, o per Šv. Jurgio atlaidus suplaukdavo tikintieji iš visų gretimų parapijų, nes būdavo ir didelis arklių jomarkas – kas pardavė, kas pirko. Ilgai iki pavakarės visi šnekučiuodavosi ir vaikštinėdavo, svečiuodavosi, vaišindavosi. O jaunimo gražumėlis - tai ir pažintis megzdavo. Nebuvo nei muštynių, nei peštynių, galėjai laisvai naktį per miškus pareiti. Paukštakių kaimo mokykloje mokytojavo Gintalas, tai dažnai buvo rengiami vakarėliai su vaidinimais, ir iš šokių tuos penkis kilometrus pareidavome be baimės; arba iš Alsėdžių miestelio, kur irgi gražius vaidinimus rengdavo: jaunimas septynis kilometrus linksmai per miškus traukdavo.

Viduryje miestelio, kryžkelėje į Telšius, į Plungę, į Žarėnus, į Alsėdžius esančioje aikštelėje, 1930 metais pastatyta koplytėlė „Lietuvos nepriklausomybei paminėti“ (statytojas I.Milašius). Koplytėlė su aukštu stiebu ir šv.Florijonu viršuje, su medinėmis šventųjų skulptūrėlėmis. Sovietmečiu net tris kartus vagys ir per groteles jas vis tiek išvogdavo. Prie visų keturių kampų buvo pasodinti medžiai: šermukšnis, uosis, ąžuolas ir klevas. Kadangi koplytėlės statytojas buvo knygnešys, tai ąžuolą pavadino „Aušros“ medžiu, dabar jis vienas plačiašakis ir išlikęs. Koplytėlė stovėjo kaip paminklas su užrašu: „Saugoma valstybės“.

Lieplaukė per karą labai nukentėjo, nes prie geležinkelio stoties stovėjo vagonai su sprogmenimis. Juos susprogdinus, stotis su dideliu trenksmu išlėkė į orą ir subyrėjo į šipulius. Buvę toje gatvėje namai nušluoti nuo žemės paviršiaus. Miestelis liko tuščias, žmonės kas kur išbėgiojo. Mūsų pagalbinis namas irgi užsidegė ir sugriuvo, o gyvenamasis namas tėvelio buvo aptinkuotas, tai išsilaikė, tik truputį pasisuko. Aš tuo laiku kaip tik tvarkiau kiemą ir išsigandusi gaisro bei trenksmo, atsklidusio nuo stoties, palindau kieme po ratais, paskui sprukau į rūsį, kurį buvome įsirengę slėptis nuo karo. Tėvai buvo kambaryje. Staiga pasipylė rusų kareivių motociklininkų. Kadangi mama iš pirmojo karo dar nebuvo pamiršusi kalbėti rusiškai, tai galėjo su jais susikalbėti.

Koplytėlė išstovėjo per karą nepaliesta. Po karo prie stoties, pušyne, dar ilgai laikėsi tankų dalinys, vis tai šen, tai ten važinėdamas. Vieną dieną tankas įvažiavo tiesiai į koplytėlę ir ją nuvertė. Subėgę žmonės užsipuolė tankistą: „Per karą išstovėjo, tai mūsų miestelio puošmena, ką padarėte!“ Kitą dieną atvyko rusų karininkas su kareiviais ir, klausinėdami žmonių, kaip ji atrodė, šiaip taip sulipdė sienas.

2002 metais kun. Ignaco Milašiaus iniciatyva ir inžinieriaus, seniūno, architekto bei kitų pastangomis koplytėlė iš pagrindų naujai atstatyta. Spalio 27 dieną iškilmingai su procesija, dalyvaujant parapijiečiams, Telšių vyskupas J.Boruta, SJ, ją pašventino. Šv.Mišias koncelebravo vyskupas J.Boruta, kun. tėvas Adomas Ignacas Milašius, OFM Cap., vyskupo generalinis vikaras kan.dr. J.Šiurys ir vyskupo sekretorius kun. Remigijus Saunoris. Po šv.Mišių Telšių apskrities viršininkas Kazimieras Lečkauskas įteikė padėkos raštus prie koplytėlės remonto prisidėjusiems žmonėms.

2003 m. liepos 27 d. Lieplaukė minėjo 750 metų jubiliejų. Rašytiniuose šaltiniuose Lieplaukė minima 1253 metais. Buvo surengta didelė šventė.

Pirmiausia visi žmonės nuvažiavo į Telšių rajono Užgirių kaimą, kur miške, kaimo kapinaitėse, pakasti 1948 metais sušaudyti partizanai. Ten stovi cementinis kryžius, pastatytas dar 1949 metais, ir sena koplytėlė. Vėliau buvo pastatytas M.Liutiko kryžius žuvusiems kovotojams, kurį pašventino kun. I.Milašius. Dabar vėl pastatytas aukštas medinis kryžius už laisvę žuvusiems partizanams atminti. Jį šventino Telšių vyskupas J.Boruta ir pasakė kalbą. Buvo padėta gėlių ir uždegtos žvakutės. Visi gausiai susirinkę žmonės pasimeldė ir, grojant Krašto apsaugos savanoriškųjų pajėgų Žemaičių 10-osios rinktinės orkestrui, giedojo „Marija, Marija“. Telšių šaulių būrys žuvusiuosius pagerbė salvėmis. Po to visi važiavo į bažnyčią, kur šv.Mišias aukojo vyskupas J.Boruta, kun.I. Milašius, generalinis vikaras kan. dr.J.Šiurys, kun. R.Saunoris ir Lieplaukės klebonas kun. Virgilijus Pocius. Per šv.Mišias vyskupas pasakė ilgą istorinį pamokslą.

Po šv.Mišių, grojant orkestrui, visi vyko prie mokyklos, į aikštę. Prie didelio beržo šalia kelio buvo pastatytas didžiulis akmuo su užrašu „Lieplaukė 1253 m.“. Akmenį atidengė Telšių rajono seniūnas B.Šniauka ir seniausia miestelio gyventoja K.Gedvilienė. Kun. V.Pocius akmenį pašventino. Aikštėje įrengtoje estradoje prasidėjo sveikinimai. Pirmiausia Telšių apskrities viršininkas K.Lečkauskas sveikino lieplaukiškius ir svečius su jubiliejumi ir perskaitė sveikinimus nuo Seimo pirmininko Artūro Paulausko, kuris linkėjo gerų švenčių ir šviesios ateities. Lieplaukiškis Seimo narys Gediminas Vagnorius sakė: „Lieplaukės parapijoje gyveno mano tėvai, čia gimiau ir aš. Skaudu, kad iki šiol miestelis neturi geros mokyklos. Norėčiau paprašyti apskrities rajono valdžios, kad parašytų į Vilnių dėl lėšų mokyklos statybai. Pažadu prie šio darbo kiek galėdamas prisidėti“. Vėliau jis aplankė tėvų kapus ir padėjo gėlių.

Miestelio istorijos apžvalgą pateikė Telšių apskrities viršininko administracijos sekretorius Vaclovas Vaičekauskas. Taip pat sveikinimo kalbas sakė Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Urbanavičius ir Kultūros skyriaus vedėja Danutė Mikienė, kuri įteikė padėkos raštus aktyviausioms lieplaukiškėms. Už nuopelnus miesteliui apskrities viršininkas K.Lečkauskas įteikė atminimo dovanėles ir padėkos raštus: Karolinai Endrijauskienei, Irenai Barkauskytei, Vaclovui Gailiui, Apolinarui Liutikui, S.Griguolai ir kun. I.Milašiui – tėvui Adomui, kuris susilaukė ypač didelio dėmesio (mat netrukus švęs devyniasdešimtmetį).

Pasveikinti atvyko ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Telšių skyriaus jaunimas, kuris seniūnui B.Šniaukai uždėjo ąžuolų vainiką ir įteikė padėkos raštą.

Lieplaukė turi ir daugiau garbingų žmonių: hab.dr.Leonas Jovaiša, gyvenantis Vilniuje, atsiuntė sveikinimus, nes negalėjęs atvykti, Marijonas Jovaiša, pedagogas, gyvena Palangoje, rašytojas Kazys Saja.

Visi įdėmiai klausėsi aktoriaus Tomo Vaisietos skaitomų eilių. Seniūnas B.Šniauka įteikė senolėms gėlių. Susirinkusiuosius linksmino Telšių kultūros centro šokių kolektyvas „Džiugas“, Nevarėnų kultūros centro kapela, Ryškėnų kultūros namų vokaliniai ansambliai ir kapela „Judrė“ bei kaimiškos muzikos grupė „Jonis“. Aplink aikštę išsidėstę savo gaminius siūlė tautodailininkai. Dėmesio susilaukė ir sporto varžybos, prasidėjusios Telšių laisvųjų baikerių paradu. Galiūnams teko traukti senovinį automobilį, po to buvo rungtys: rankos lenkimo, svarsčių kilnojimo, baudų mėtymo.

Nugalėtojai apdovanoti prizais ir dovanomis.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija