Atnaujintas 2003 m. gruodžio 27 d.
Nr.99
(1203)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Lietuvių neštas kryžius
pasiekė Vatikano Šv.Petro aikštę

Kazimieras DOBKEVIČIUS

(Pabaiga. Pradžia Nr. 85, 89)

Šveicarų gvardietis Vatikane, Šv. Petro aikštėje
Lietuvos maldininkai Šv. Petro aikštėje po
šv. Mišių, kurias aukojo Šventasis Tėvas

Paminklas šv. Antanui Paduvoje, vienuolyno
kiemelyje, šalia jo vardo katedros

Rudenį keliasdešimt Lietuvos maldininkų vyko Italijon paremti pagrindinės grupės, nešusios kryżių per Europos valstybes. Arti pusšimčio žmonių autobusu keliavo per Lenkiją, Čekiją, Austriją, Italiją, San Mariną, kad pasiektų katalikų tikslą - Šv. Petro aikštę Vatikane, Romoje. Kelionės vadovės Rima ir Roma pasistengė, kad grupėje būtų draugiška atmosfera. Dvasios vadovais buvo Kauno Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios vikaras kun. Gintaras Vincentas Tamošauskas, OFM Cap., ir Butkiškės (Raseinių r.) Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas kun.Gintas Rumševičius. Tolima kelionė nenugąsdino pagyvenusių žmonių. Kelionės sėkmę daugiausia lėmė nuoširdi keliautojų malda.

Pravażiavę Lenkiją ir Čekiją patenkame į Austriją. Viena - senosios ir naujosios architektūros, klasikinės muzikos lopšys. Jos simbolis – Šv. Stepono gotiškoji katedra, kurios bokštai iškilę į 200 metrų aukštį. Šioje katedroje mūsų grupei šv. Mišias per patį vidudienį aukojo austrų kunigas ir mūsų kunigai Vincentas ir Gintas. Austrų kunigas pilnoje katedroje papasakojo apie Lietuvą, jos kelią į laisvę, apie vienuolę seserį Nijolę Sadūnaitę, aiškino tikintiesiems atgimstančios Lietuvos rūpesčius. Pasirodo, austrai jau nemažai žino apie mūsų gyvenimą, problemas. Daugelio garsių žmonių atminimas Vienoje įamżintas paminklais, o svarbiausia – muzikos kūriniais, kurie jau keli amžiai mus žavi.

Ankstų rytą stačiu serpantinu kylame į San Mariną – mažytę valstybę Italijos teritorijoje. IV amžiuje šią valstybę įkūrė kalvis Marinas.

Asyžius, senovinis kalnų atšlaitėje įsikūręs miestas, iš toli atrodo tarsi stipri pilis. Namai statyti ir statomi iš vietinės medžiagos – kalnų smiltainio. Gatvelės labai siauros. XII - XIII amžiais Asyžius nebuvo itin didelis miestas, tačiau pagarsėjo savo šventuoju Pranciškumi. Jis įsteigė tris pranciškonų kongregacijas. Švč. Mergelės Marijos Angelų Motinos katedroje stovi išlikusi nedidukė Porciunkulės bažnytėlė, kurią paties Kristaus paliepimu šv. Pranciškus remontavo ir joje meldėsi.

Čia šv. Mišias aukojo mūsų kunigai. Šventojo Pranciškaus kapas visus sujaudino, privertė dar kartą permąstyti Katalikų Bažnyčios kankinių, šventųjų gyvenimo puslapius.

Apie Riano vienuolyną ir pačią šventę Romoje pagerbiant popiežių Joną Paulių II jau rašėme, todėl paminėsiu tik apsilankymą Paduvoje. Čia aplankėme Šv. Antano katedrą, meldėmės prie šv.Antano kapo. Mūsų kunigai aukojo šv. Mišias. Aplankėme ir sodelį, kuriame daug laiko praleido šv. Antanas.

Grįžtant į Lietuvą, teliko aplankyti Lenkijos švenčiausią vietovę - Čenstakavos Švč. Mergelės Marijos bažnyčią ir joje esantį stebuklingą paveikslą. Pasimeldę prie šio paveikslo, sustiprėję tikėjime, grįžome į namus. Savo pasakojimais skleisime Kristaus mokslo šviesą savo šalyje.

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija