Atnaujintas 2003 m. gruodžio 27 d.
Nr.99
(1203)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Prisimink, jog esi pakviestas
į Dievo karalystės šviesą

Mielieji,

Kalėdos mus vėl pakviečia bent trumpam palikti kasdienius darbus, slegiančius rūpesčius, politines aktualijas ir nukelia į naktį Betliejaus apylinkėse. Čia sutinkame piemenis, pakaitomis budinčius ir serginčius savo bandą. Nors ir pažymėti skirtingo laiko bei kultūros, esminiais bruožais mes taip pat esame panašūs į juos. Kiekvienas mūsų turime savo kaimenę, savo atsakomybės lauką, kurį apglėbiame meilės rūpesčiu. Tai mūsų šeimos, bendruomenės ir Tėvynė – jų dabartis ir ateitis. Dirbame, budime ir sergime, kaip tie Betliejaus piemenys, į kurių būrį įsiliejame, kad kartu išgyventume Kalėdų nuostabą.

Tamsą aplink mus ir mumyse nutvieskia Viešpaties šlovės šviesa, o angelo žodžiai pristato Kalėdų esmę: Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose (Lk 2, 10–12).

Tarsi susirūpinęs, kad žinia būtinai pasiektų visus, kuriems ji skirta, angelas nuolat kartoja adresatą: skelbiu jums džiaugsmą, jums gimė Išganytojas, štai jums ženklas... Kalėdos yra jums visiems: tau ir man, suaugusiajam ir vaikui, besišypsančiam ir verkiančiam, tvirtam ir suklupusiam. Kiekvienas mūsų esame Dievo atėjimo į žemę žmogišku kūnu tikslas, o priežastis – Dievo meilė. Kalėdų tyloje su nuostaba kontempliuojame šį Dievo meilės slėpinį. Ne kur kitur, o prie prakartėlės – to Dievo apsireiškimo altoriaus, kaip dovaną tiesiančio mums patį Galybių Viešpatį.

Sustokime čia kartu su Marija ir Juozapu, palinkusiais prie ką tik gimusio Kūdikio... Kartu su trimis išminčiais iš Rytų šalies, aukso, smilkalų ir miros dovanomis pagerbusiais Kūdikį kaip Karalių, Dievą ir Žmogų... Kartu su įvairių laikų krikščionimis atverkime širdis Betliejaus prakartėlės pamokai.

Didžiosios dvasios popiežius Leonas Didysis V amžiuje viename iš Kalėdoms skirtų pamokslų sakė: Pažink, krikščionie, savo kilnumą. Tapai Dieviškosios prigimties dalininkas... Prisimink, jog esi išplėštas iš tamsos jėgų ir pakviestas į Dievo karalystės šviesą.

Labai gyvai apie Kalėdų prakartėlę kalba neseniai palaimintuoju paskelbtas italas kapucinas Tėvas Pijus. Vienoje meditacijoje apie Kalėdas jis svarsto taip: Kiek daug, o krikščionys, pamokymų ateina iš Betliejaus grotos. O kaip turėtų būti uždegta širdis meile tam, kuris mums parodė tokį maloningumą! O kaip turėtume degti troškimu atvesti visą pasaulį prie šios nuolankios grotos, nes ji tapo Dievo sostu ir buveine!

Sustokime ir mes prie kuklios Betliejaus prakartėlės – kartu su visa Bažnyčia ir kiekvienas asmeniškai. Paklauskime kiekvienas savęs, kodėl man svarbios Kalėdos, ką jos man reiškia. Prisiminkime, kad šios iškilmės ir visų ją lydinčių tradicijų pagrindas bei centras yra Geroji Naujiena: „Šiandien jums gimė Išganytojas“.

Blizgesiu ir puošnumu Betliejaus prakartėlė nė iš tolo neprilygsta prieššventinių parduotuvių vitrinoms, tačiau čia randame tai, ko negalima nupirkti už jokius pinigus, o tik priimti kaip neprilygstamą Dovaną. Prakartėlė neapstulbina išoriniu blizgesiu, bet priešingai – nustebina beribe Dievo meile, kuri Visatos Viešpatį pastūmėjo gimti mažu ir silpnu, vargingu ir beginkliu Kūdikiu. Pro Jį galima abejingai praeiti, Jo nepastebėti. Lygiai taip pat Jame galima atpažinti nepranokstamos meilės įsikūnijimą.

Kaip ir prieš pora tūkstantmečių, šiandien taip pat svarbu atpažinti Betliejaus prakartėlės Gerąją Naujieną. Atpažinti ir išpažinti, kad Jėzus Kristus gimė dėl manęs ir dėl visų, kad Jis atėjo mane ir visus išganyti, vesti prie aukštesnių dalykų, į pačią Dievo širdies gelmę, į vis artimesnį ryšį su Juo ir visais Jo vaikais.

Mieli vyskupijos tikintieji, nuoširdžiausiai sveikinu visus Jus ir Jūsų artimuosius, sulaukusius Viešpaties Jėzaus Gimimo švenčių. Linkiu šiomis dienomis prie Kalėdų prakartėlės atrasti Viešpaties šlovės šviesą, kuri teužlieja Jūsų namus ir Jūsų širdis, pripildydama ramybės ir vilties.

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija