|
Naujametiniai ramybės ieškojimai
Petras KATINAS
Prieš pat Kalėdų šventes valdančioji partija Seime
draugiškai sutarė su prezidentine vadinama Liberalų demokratų frakcija
ir išsirinko Apkaltos komisijos pirmininku 77 metų sovietinį teisininką,
net nuo 1956 iki 1990 metų dirbusį LSSR Aukščiausiojo Teismo teisėju,
Pranciškų Žalkauską, iki šiol besidarbuojantį Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patarėju. Pavydėtinas ilgasėdžio
pavyzdys! Tiesa, jis sakė, kad tais laikais neteisė buvusių disidentų
ir kitų liaudies priešų, o užsiiminėjo tik baudžiamosiomis bylomis.
Tačiau juk ir antisovietine (tautine ir krikščioniška) agitacija
bei propaganda kaltintų žmonių bylos buvo baudžiamosios. Bet palikime
tai istorijai. Tačiau keisčiausiai nuskambėjo Socialdemokratų frakcijos
seniūnės I.Šiaulienės aiškinimas, kad P.Žalkausko paskyrimas Apkaltos
komisijos pirmininku buvo nepolitizuotas aktas. Vargu ar dar galima
buvo sugalvoti tokią nesąmonę. Juk ir vaikui aišku, kad dabar visa
apkalta priklausys tiktai nuo socialdemokratų valios. Apie jokį
bešališkumą nėra ko ir kalbėti.
Taigi Seimo komisijai, turinčiai ištirti R.Paksui
keliamų kaltinimų pagrįstumą, vadovaus senas išbandytas partinis
kadras, galintis susilyginti savo partiniu stažu su pačiu partijos
vadu ir Č.Juršėnu. Tokiu būdu dar kartą patvirtintas Stalino teiginys,
jog kadrai lemia viską. Neatsitiktinai taip džiūgavo tas pats
Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas ir abiem rankomis už P.Žalkauską
balsavę prezidentiniai. Jie netgi neleido Seimo nariams užduoti
klausimų šios svarbios komisijos pirmininkui. Komisijos, kuri turėtų
atsakyti, ar Prezidentu gali būti žmogus, kuris viešai meluoja,
galbūt elgiasi nesąžiningai, kurio veiksmai griauna demokratijos
ir visuomenės santarvės pamatus.
O didžiausiais demokratijos gynėjais besidedantys
socialdemokratų veikėjai Č.Juršėnas ir A.Salamakinas į opozicijos
priekaištus, kodėl nebuvo leista užduoti klausimų socialdemokratų
ir liberaldemokratų paskirtam Apkaltos komisijos pirmininkui, atsakė,
jog toks klausinėjimas būtų precedento neturintis atvejis
Tačiau
tokio precedento kaip apkalta Prezidentui irgi dar nėra buvę. Todėl
teisus buvo liberalcentristas Algirdas Gricius, pareiškęs, jog,
neleidžiant užduoti klausimų, siūlyta nupirkti katę maiše. Ne
tik katę, bet ir patį maišą. O pats Apkaltos komisijos pirmininkas
aiškiai pasakė, kad nežinąs, ką ir kaip jis darys toje komisijoje.
Esą jis išvis nenorėjęs būti nei šios komisijos pirmininku, nei
nariu. Dar daugiau, P.Žalkauskas teigė išvis nesusipažinęs su pačiu
apkaltos teikimo tekstu
Nieko , kam reikės, tas ir supažindins.
Kad ir tas pats Č.Juršėnas ar R.Pavilionis su J.Veselka. Gal dar
nusipelniusius partinius kadrus M.Pronckų ir V.Einorį pasikvies
apšviesti protą. Gal dar liaudies rašytoją V.Petkevičių, kuris
dar kartą rusų kalba išeinančiame savaitraštyje iškoneveikė visus.
Anot liaudies rašytojo, Lietuva per nepriklausomybės metus tapo
pažeminta, nuoga ir apvogta. Suprask, jog klestėjome tik okupacijos
metais.
Socialdemokratai akivaizdžiai pademonstravo, kad,
broliaudamiesi su prezidentiniais, jie jau pradėjo Seimo rinkimų
kampaniją, kurių laimėjimas paskelbtas pagrindiniu valdančiosios
partijos uždaviniu 2004 metams. O valdžią po rinkimų jie draugiškai
pasidalys. Ne tik su liberaldemokratais, bet ir su V.Uspaskich darbiečiais.
Juk pagrindiniu savo tikslu visi skelbia rūpintis žmonėmis. Aišku,
nesakant, kad tiems populistams rinkėjai jau seniai nebe žmonės,
o elektoratas, kurį reikia prisivilioti rinkimų metu. Antra vertus,
kad ir kaip pasibaigtų būsimieji Seimo rinkimai, socialdemokratams
nėra jokio pavojaus. Jie jau iš anksto per visą savo buvimo valdžioje
kadenciją pasirūpino, kad visa valdžios biurokratija būtų jų rankose
ministerijų klerkai, departamentų vadovai ir pan. Tad jeigu ir
reikės kokią nors ministro kėdę perleisti V.Uspaskich ar prezidentiniams,
niekas nuo to nepasikeis. Juk pagadą daro ne ministrai, o ministerijų
klerkai. Biurokratija, arba, kitaip sakant, valdininkija, nuo pat
nepriklausomybės atkūrimo buvo ir tebėra buvusiųjų arba jų statytinių
rankose. Todėl šią biurokratiją valdantieji visaip stengiasi pamaloninti.
Pirmiausia dideliais pinigais, surenkamais iš visų mūsų, iš tų pačių
vargingiausių visuomenės sluoksnių, kurių gynėjais valdantieji skelbiasi.
Galima iš anksto manyti, kad tie milijonai ir milijardai, kurie
bus gauti iš Europos Sąjungos, irgi plauks per tų pačių biurokratų
kišenes. Juo labiau kad ir dabar, dar net neįstojus į ES, tokių
faktų jau yra. Taigi Premjeras ir partijos vadas gali, anot R.Pakso,
būti ramus kaip belgas, nes dar sovietiniame Enciklopedijos žodyje
buvo parašyta: Biurokratija specifinė visuomenės socialinių organizacijų
(politinių, ekonominių, ideologinių ir kt.) forma, kai vykdomosios
valdžios organai faktiškai nepriklausomi nuo jų narių daugumos.
Taigi pagrindinė idėja: nepriklausomybė nuo daugumos noriu spjaudau,
noriu gaudau
Tuo ir vadovaujamasi iki šiol.
Bet dėl viso pikto apsidrausti reikia. Juk ir prezidentiniai
liberaldemokratai nemiega. Štai jų vadas V.Mazuronis jau giriasi,
kad būsimajame Seime turės mažiausiai 50 vietų, nes liberaldemokratai
stengiasi suprasti žemdirbius bei visas kitas socialines grupes.
Ir ne juokais gali tą realiai padaryti valstybėje beveik niekam
nerūpi žemiausiųjų sluoksnių padėtis, nebent tik žodžiais. Anot
V.Mazuronio, būsimajame Seime prezidentinė partija pasiryžusi bendrauti
su visomis politinėmis jėgomis, išskyrus marginalus ir radikalus
tuos, kurie pasisako prieš integraciją į europinę erdvę, prieš
NATO, kurie kursto nacionalinę neapykantą. Čia jau V.Mazuronis tokiomis
kalbomis pralenkė net patį savo partijos įkūrėją Prezidentą. Juk
didžioji Liberaldemokratų frakcijai dabar priklausančių Seimo narių
dalis pasisakė prieš NATO. O kaipgi tada broliavimasis su V.Šustausku,
aršiausiais NATO priešininkais R.Pavilioniu, J.Veselka, pagaliau
ir su Šiaulių miesto tarybos nariu nacionaldemokratų partijėlės
vaduku tūlu M.Murza, kurio sukeltas skandalas bandant sužlugdyti
Šiauliuose vieną didžiausią žydų metų švenčių Chanuką peržengė
visas padorumo ribas? Įsismaginę murzininkai nuvertė netgi pastatytą
menorą. Nėra abejonės, kad šis skandalas sukels labai žalingą Lietuvai
tarptautinį rezonansą, tad tie marginalai ir radikalai, su kuriais
žadėjo nebendradarbiauti V.Mazuronis, ir yra pagrindinė R.Pakso
atrama ir parama.
Dabar, pasirodo, ir valdantieji socialdemokratai
prisideda prie šios margos kompanijos. Neatsitiktinai tarp 35 Lietuvos
savivaldybių vadovų, pasirašiusių raginimą Prezidentui pasirinkti
ryžtingą ir teisingą sprendimą, kad būtų užbaigta užsitęsusi krizė,
beveik nėra Socialdemokratų partijai priklausančių merų parašų.
Jie žino, ką daro. Juk dar nežinia, kaip pakryps reikalai. Mat Prezidentas
aiškiai pareiškė, kad valdys Lietuvą ir toliau. Kartu su G.Šurkumi
ir S.Jačėnu. Tuo labiau kad elektoratas ir vienų, ir kitų iš esmės
yra tas pats. O jis bus ir toliau kurstomas reikalauti Seimo išvaikymo.
Kas taps karaliumi, ne taip jau ir svarbu. Tiktai vertėtų nepamiršti
kino režisieriaus ir publicisto Vytauto V.Landsbergio retoriško
klausimo, kas gali laimėti šiose, Prezidento sukeltose, peštynėse
su elitu. Pasak V.V.Landsbergio, drąsiai būtų galima teigti, kad,
pagal seną patarlę: kur du pešasi, trečias laimi, laimės tas trečiasis.
Ir tas trečiasis, sprendžiant iš skelbiamų reitingų, bus nelietuviškos
kilmės. Iš Moskovijos, kaip senovėje sakydavo.
Aišku, ne be pagrindinio kertinio stulpo Jurijaus
Borisovo. Pastarojo didžiulį interviu Latvijos rusų, neslepiančių
savo šovinistinių pažiūrų, laikraščiui Telegraf vertėtų atidžiai
perskaityti kiekvienam Lietuvos piliečiui, ypač tiems, kurie vis
dar galvoja, kad R.Paksas yra savarankiškas ir niekieno netampomas
už virvučių politikas. Šiam Latvijos rusų laikraščiui J.Borisovas
tiesiai pareiškė: Jeigu ne aš, Pakso nebūtų! Šis Lietuvos mylėtojas,
paklaustas, kodėl nusprendė padaryti R.Paksą Lietuvos Prezidentu
ir kiek tam dalykui skyrė pinigų, sakė to neprisimenantis, nes tie
pinigai visi jo. O jis jų neskaičiuoja. R.Paksą pasirinko todėl,
kad jis vienintelis padorus politikas. Aišku, nepamiršo iškeikti
baigusį kadenciją prezidentą V.Adamkų, kuris, pasirodo, bedieviškai
meluoja, o didžiausias jo nusikaltimas iškėlė man bylą. Paklaustas,
ar teisingi paskelbti telefoninių pokalbių įrašai, kuriuose J.Borisovas
savo numylėtinį R.Paksą pavadino politiniu lavonu, geradarys atsakė:
Politikas politiniu lavonu padaro save pats. Aš taip ir pasakiau.
R.Pakso oponentų pagrindinis tikslas neprileisti manęs prie Prezidento.
Juk tik mano dėka jis juo tapo. Dar daugiau, J.Borisovas pareiškė,
jog dabar nuo gynimosi pereina į aktyvų puolimą ir sunaikins visus
savo priešus.
Kokia bus jūsų puolimo taktika ir strategija?
paklausė Telegraf žurnalistė Ana Novickaja. J.Borisovas nedvejodamas
atsakė: Aš priversiu visus vadinamus politikus pasakyti tiesą.
Ir tegul liaudis mato. Ir Seime jiems vietos neliks. Be reikalo
mane užpuolė, jie visi taps politiniais lavonais. Aš juk įspėjau
nelieskite manęs. O jie mane palietė. Savo pačių pražūčiai.
Kaipgi jūs, patyręs psichologas, nenumatėte tokios
situacijos ir laiku neįspėjote R.Pakso, kad virš jo galvos kaupiasi
debesys?
O tai jau ne mano problemos. Tai R.Pakso problemos.
Aš padariau jį Prezidentu. Viskas. Jeigu būčiau buvęs šalia jo,
seniai viską būčiau apskaičiavęs. Bet aš nesutrukdžiau jam. Štai,
vaikine, mano darbas baigtas po to, kai tu tapai Prezidentu. O ką
prisidirbai, tai pats ir srėbk. Aš čia niekuo dėtas. Suprantate,
man visiškai neįdomu Lietuvoje. Smulkmė. Na, ką man čia veikti?
Aš numatau tris žingsnius į priekį, skirtingai nei jie. Sukūriau
tokią savo komandą, kurios nugalėti neįmanoma. Dabar rašau daktaro
disertaciją, kaip aš kūriau tą komandą. Tokių žinių, kokias turiu
aš, neturi niekas pasaulyje! Mano daktaro disertacija tai tikras
perversmas pasaulio moksle. Bet aš nesiekiu tiktai uždirbti pinigus,
tai man jau nebeįdomu. Aš jau seniai viską uždirbau. O padėjau Paksui
ne todėl, jog norėjau ką nors pasiekti. Man buvo įdomu sulošti partiją
už politiką, kurio niekas rimtai nevertino. Reikėjo įrodyti, kad
aš visus juos sutrypsiu. Taip ir padariau. Be to, šis Lietuvos
mylėtojas dar pridūrė, kad jis nesiekė jokios vietos Lietuvos
Prezidentūroje, nes per dešimt metų darbo Prezidentūroje jis neuždirbtų
tiek, kiek dabar gauna per mėnesį
Atrodo, viskas aišku. Lietuvą 2004-aisiais jau
gelbės ne tik dabartinis Premjeras, bet dar du Lietuvos patriotai
J.Borisovas ir V.Uspaskich. Na, dar prisidės liaudies rašytojas
V.Petkevičius, prieš Kalėdas irgi stojęs ginti Prezidento ir jo
patarėjo R.Ačo. O juk dar visai neseniai savo Durnių laivo paskvilyje
tyčiojosi iš R.Pakso ir jo komandos. Akivaizdu viena: pasibaigus
šventiniam šurmuliui, apie ramybę, visuomenės susitaikymą nėra ko
ir svajoti. Anot vieno žinomo žurnalisto, murkdysimės tame purvyne
ne tik iki Velykų, bet ir iki Sekminių. Gerai būtų. Bet tikriausiai
tas neapibrėžtumas užsitęs iki 2004 metų pabaigos. Juk neatsitiktinai
savo pagrindiniais uždaviniais laimėti būsimuosius Seimo rinkimus
paskelbė ne tik socialdemokratų ideologu vadinamas G.Kirkilas, bet
ir liberaldemokratai, V.Uspaskich. Atsiras ir daugiau mozių. O
žinant didelės visuomenės dalies politinį nebrandumą gali atsitikti
taip, kaip pranašauja vienas politinius įvykius stebintis ūkininkas
nuo Ukmergės. Jis jau numatė ir būsimą Lietuvos valdžią: neveiksnus
Prezidentas (nebūtinai R.Paksas), premjeras V.Uspaskich, krašto
apsaugos ministras J.Borisovas, švietimo ministras Lietuvos rusų
sąjungos pirmininkas S.Dmitrijevas, vidaus reikalų V.Šustauskas
ar M.Murza ir t.t. Tai, žinoma, tiktai juodas humoras. Bet matant,
kas vyksta, tokio košmariško varianto atmesti negalima.
© 2003 "XXI amžius"
|