Atnaujintas 2004 m. sausio 2 d.
Nr.1
(1204)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Kur veda valdžios geismas?

Pastaruoju metu ne vieną Lietuvos žmogų apėmė nepasotinamas valdžios geismas. Kai kas sau į galvą turbūt įsikalęs: „Aš galiu būti prezidentas, ministras pirmininkas, ministras, Seimo narys…“ Tokie žmogeliukai nesusimąsto, nekelia sau tokių klausimų: ar esu tinkamas tokias aukštas pareigas užimti, ar užtenka man išminties, ar tai atitinka mano charakterį, temperamentą, jau nekalbant apie aukštąjį išsilavinimą, kultūros lygį. Matyt, Lietuvoje dar vis vadovaujamasi V.I.Lenino principu, kad valstybę gali valdyti ir virėja, nes kaip kitaip paaiškinsi, jog Seime atsiranda albertynai, šustauskai, veselkos ir į juos panašūs mažaraščiai, plevėsos. O dėl to kalti mes patys, rinkėjai. Mums nesvarbu, ką jie gali, kas jie tokie. Mus žavi tik jų pažadai, kitų parašytos gražios kalbos, patraukli išvaizda. Taip išsirinkome Seimą, Prezidentą. Prezidentų Lietuva turėjo nedaug, bet šis turbūt bus istorinis.

Žmogus labai norėjo pasiekti valdžios viršūnę. Svetimi milijonai padėjo – svajonė išsipildė, o paskui pasipylė klaidos ir pagaliau nesėkmės. Viskas būtų žmogiška, jei Prezidentas suprastų savo klaidas ir visos Lietuvos padėtį, o nesidėtų visažinančiu išminčiumi, neklystančiu vadu. Dabartinis jo elgesys blaiviai mąstančiam žmogui tiesiog nesuvokiamas. Ką mums visiems duoda Prezidento tragikomiškos kelionės po Lietuvą, išskyrus neapykantą, visuomenės susipriešinimą? Ką rodo pavyzdžiai? Štai R.Paksas užeina į Palangos bažnyčią, priima šv. Komuniją, o šventoriuje jo priešininkės ir šalininkės viena kitai vos į apykakles nekimba. Panašių triukšmelių, net apsistumdymų būna beveik visuose susitikimuose. Toliau dar gražiau: pats Prezidentas skaito kažkieno pateiktą rašliavą apie kraugerį V.Landsbergį, žada į miltus sumalti A.Paulauską ir t.t. Iš viso to aišku, jog R.Paksas, būdamas Prezidentu, negerbia nei šios institucijos, nei savęs.

Šv. Kalėdos buvo ramybės, susitaikymo šventė. Tikėkimės, kad šiemet pagaliau baigsis rietenos, nesantaika, Lietuvoje įsivyraus ramybė ir taika.

Ona BEINORYTĖ
Klaipėda

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija