Atnaujintas 2004 m. sausio 2 d.
Nr.1
(1204)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Kremliaus elitas pasikeitė 100 procentų

Kad neseniai įvykusių Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų rezultatai buvo suklastoti, pripažino ne kas nors kitas, o pats Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas A.Vešnekovas. Jo žodžiais tariant, vien Čečėnijoje ir Ingušijoje balsavo net 11 proc. žmonių daugiau nei iš viso ten yra rinkėjų… Netgi Maskvos srityje rasta 4,5 proc. tokių „rinkėjų“. O Maskvos meras Jurijus Lužkovas pareiškė, jog naujosios sudėties Dūma bus nevisavertė, nes ten faktiškai nebus rimtesnės opozicijos. Tai, pasak J.Lužkovo, labai negerai, nes paukštis privalo turėti du sparnus, tad opozicija yra kiekvieno demokratinio parlamento dalis, kad neleistų valdančiajai daugumai priiminėti tik valdžiai reikalingus sprendimus. Kita vertus, Rusijos politikos apžvalgininkai teigia, kad juos stebina V.Putino partijos „Jedinaja Rosija“ džiūgavimas dėl laimėtų rinkimų. Jau beveik neslepiama, kad „Jedinaja Rosija“ kartu su žirinovskininkais ir šovinistine „Rodina“ (aišku, jeigu V.Žirinovskis ir D.Rogozinas gaus jų reikalaujamus postus valdžioje) galės keisti konstituciją prezidentui V.Putinui naudinga linkme. O Kremliaus kontroliuojami laikraščiai nepaliauja mirgėti didžiulėmis antraštėmis: „Kremlius sužaidė puikiausią partiją!“, „Valdžia gavo visos liaudies mandatą“ ir t.t.

Sankt Peterburgo politikos apžvalgininkas A.Krapivinas dėl tokios euforijos pataria: atsikvošėkite, ponai, apie kokį triumfą jūs kalbate? Juk už „Jedinaja Rosija“ kandidatus (su visomis balsų skaičiavimo suktybėmis) atidavė savo balsus vos 22,5 mln. rinkėjų. Tai vos 15 proc. Rusijos gyventojų. Tuo tarpu didžioji Rusijos gyventojų dalis arba nedalyvavo rinkimuose, arba balsavo prieš valdžios partiją. Ta dauguma, anot A.Krapivino, ieškojo išsigelbėjimo nuo „kraujasiurbių valdininkų“ banditiško privatizavimo ir vis didėjančio daugumos skurdo visai kitur, pas naujus „gelbėtojus“. Visai nesvarbu, kad tie „gelbėtojai“ dar didesni demagogai ir sukčiai nei prezidentinė „Jedinaja Rosija“. Jie žada ne tik padidinti pensijas, laiku išmokėti atlyginimus, bet, kas dar labai svarbu daugeliui rusų, - ir atkurti SSRS tuo ar kitu pavidalu.

Ir tie „gelbėtojai“ gavo kur kas daugiau balsų nei „Jedinaja Rosija“. Pakanka sudėti skaičius – už Komunistų partiją balsavo 7,6 mln., už V.Žirinovskio triukšmadarius – 6,9 mln., D.Rogozino bloką „Rodina“ – 5,4 mln., Pensininkų partiją – 1,87 mln. ir beveik trys milijonai balsavo prieš visus. Taigi iš viso 24 mln. žmonių, pareiškusių apie savo nepasitikėjimą tuo, kas vyksta Rusijoje. Reikia pridėti dar penkis milijonus rinkėjų, balsavusių už Dešiniųjų jėgų sąjungą ir „Jabloko“. Taigi „protestuojančio elektorato“, tiek kairiojo, tiek dešiniojo, nė kiek nesumažėjo ir jis, kaip ir anksčiau, sudaro daugumą. Paprasčiausiai didžioji rinkėjų dalis jau nusivylė viskuo ir visai neina balsuoti. Jeigu 1999 metais Dūmos rinkimuose dalyvavo 62 proc. balsavimo teisę turinčių Rusijos piliečių, tai 2003-iaisiais – vos 56 proc. Tai turėtų būti rimtas pavojaus skambutis Kremliui. Tačiau į tokius dalykus ten jau seniai niekas nekreipia dėmesio.

Užtat jau prasidėjo Rusijos prezidento rinkimų kampanija. Federacijos Taryba paskelbė, kad rinkimai įvyks 2004 m. kovo 14 d. Patekusios į Dūmą partijos iki sausio 5 dienos gali iškelti savo kandidatus partijų suvažiavimuose be jokių išankstinių sąlygų. Nepatekusiųjų partijų ir judėjimų kandidatai, norėdami iškelti savo kandidatūras, turės surinkti po du milijonus parašų, iš jų ne mažiau kaip 50 tūkst. viename regione. Tie, kurie pageidaus asmeniškai kelti savo kandidatūrą, turėjo iki Naujųjų metų užregistruoti paramos grupę iš 500 žmonių. Ir tik tada galės rinkti parašus iki sausio 28 dienos. Taigi tokiems kandidatams laiko parašams rinkti beveik neliko.

Neabejojama, kad dabartiniam Rusijos prezidentui V.Putinui rimtų priešininkų neatsiras. V.Žirinovskis jau faktiškai atsisakė kelti savo kandidatūrą. Blokas „Rodina“ gali iškelti vieną savo lyderių S.Glazjevą. Na, o komunistams irgi niekas „nešviečia“. Mat artimiausiomis dienomis įvyksiančiame neeiliniame suvažiavime pasikeis partijos vadovybė. Vietoje G.Ziuganovo partijai vadovaus G.Semiginas.

Rusijos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, dabar yra 108 mln. balso teisę turinčių rinkėjų. Kad prezidento rinkimai būtų pripažinti įvykusiais, balsavime privalo dalyvauti 50 proc. rinkėjų – 54 mln. žmonių. Norint pasiekti pergalę pirmajame rinkimų rate, reikia surinkti ne mažiau kaip 50 proc. balsų, t.y. 27 mln. Dūmos rinkimuose už V.Putino partiją „Jedinaja Rosija“ balsavo 22,5 mln. Taigi valdžios partijai teks pasistengti gauti likusius balsus.
Tuo tarpu sausio pabaigoje naujos sudėties Rusijos Valstybės Dūma greičiausiai paskelbs nepasitikėjimą M.Kasjanovo vyriausybe. Jau sklinda kalbos, kad premjeras M.Kasjanovas pats parašė prašymą V.Putinui apie savo atsistatydinimą. Kas jį pakeis – dar nežinoma.

Aišku viena – 2004 metai bus buvusio prezidento B.Jelcino epochos ir jo sukurto „elito“ pabaigos metai. Ateina nauja V.Putino kagėbistinė ir kitų jėgos struktūrų komanda. Greičiausiai naujosios Dūmos pirmininku taps dabartinis vidaus reikalų ministras B.Gryzlovas. Beje, Maskvoje sklinda kalbos, kad V.Putinas suvaidins demokratą ir artimiausiu laiku pamalonins pralaimėjusius vadinamuosius dešiniuosius ir liberalus. Dešiniųjų jėgų sąjungos lyderiui B.Nemcovui, iki šiol vadintam B.Jelcino „vaikaičiu“, bus pasiūlytas prezidento patarėjo postas, o garsioji Irina Chakamada taps specialia Kremliaus atstove ekonominiais klausimais.

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija