| RUBRIKOS |
| ARCHYVAI |
| Kaimo bendruomenę
vienija Bendruomenė kas tai yra? Ar visuomet suprantame, apie ką šnekame? Rūta AVERKIENĖ
Varėnos rajono Marcinkonių kaimo bendruomenės nariai į šiuos klausimus galėtų atsakyti aiškiai ir neabejodami. Šiai bendruomenei, formaliai įsikūrusiai ir savo įstatus įregistravusiai vos prieš pusmetį, optimizmo bei noro veikti bendrai ir pasiekti geriausių rezultatų galėtų pavydėti net ir didžiausios, daug anksčiau įsikūrusios Lietuvos bendruomenės. Taip yra būtent todėl, kad šiame bene didžiausiame Lietuvos kaime, kaip, beje, ir kitur šilinių dzūkų kaimuose, bendruomenės niekuomet ir nebuvo išnykusios, ir visuomet buvo gyva iš senovės atėjusi tradicija veikti bendrai. Imtis iniciatyvos kurti bendruomenės centrą paskatino noras gerinti kaimo ekonominę, socialinę ir kultūrinę padėtį. Marcinkoniškiai žino, kad bendruomenė yra vieta, kur kiekvienas iš jų gyvena nesvarbu, ar tai būtų kaimo vidurys, ar atokiau pušynėliuose pasislėpęs vienkiemis. Marcinkonyse, sename dzūkiškame kaime, dar daug archaizmo: čia dar galima pamatyti kaimo moteris, susibėgusias į vieną krūvą ir apniukusias žiemos dienas skaidrinančias drauge verpiant, siuvinėjant, mezgant ar audžiant. Čia dar gyvi ir tebepuoselėjami senoviniai dzūkų amatai: pynimas iš vytelių, šiaudų, balanų, žvakių liejimas senoviniu būdu, verpimas, audimas. Visus tuos darbus marcinkoniškiai labai dažnai dirba bendrai. Čia dar bendrai bandomis ganomos karvės; mirusiojo išlydėti ateina bene visas kaimas. Taigi bendruomenės dvasia čia tikrai gyva. Ir tuo, kuo tebegyvena Marcinkonių kaimo bendruomenė, galima net ir visko mačiusią Europą nustebinti unikali gamta, senoji kaimo architektūra, turtinga istorija ir iki šių dienų išlikęs tradicinis gyvenimo būdas, papročiai bei amatai kasmet pritraukia vis daugiau lankytojų. Marcinkonių kaimo bendruomenės, kuriai vadovauja Marcinkonių kultūros ir pramogų centro vadovė Rima Avižinienė ir kuri turi per 20 aktyviausių narių, pagrindinis siekis, kad bendruomenės gyvenime aktyviai dalyvautų kiekvienas kaimo gyventojas. Bendruomenės aktyvas jauni energingi žmonės, įsitikinę, kad verkšlendamas ir laukdamas geresnio nieko nepasieksi siekti geriausio reikia pačiam ir raginti veikti aplinkinius. Veikloje dalyvauja įvairioms sritims atstovaujantys žmonės, kurių patirtis ir žinios yra tiesiogiai panaudojamos visuomenės labui. Svarbiausias bendruomenės tikslas ugdyti pilietiškumą kaime, jo žmonėms padėti šiuo sunkiu laikotarpiu susiorientuoti, juos apginti įvairiausiose situacijose, konsoliduoti gyventojus sprendžiant kultūrinius, buitinius ir gamybinius klausimus, pažadinti tikėjimą, kad kiekvienas gali ir sugeba pagerinti savo gyvenimą aktyviai veikdamas, dirbdamas bendrai. Bendruomenės veiklą aktyviai koordinuoja Marcinkonių seniūnas Vilius Petraška. Ne veltui Marcinkonių bendruomenės ,,branduoliukas svarbiausius klausimus subėga aptarti Marcinkonių seniūnijoje. Rajono Tarybos sprendimu jai leista neatlygintinai naudotis Marcinkonių seniūnijos administracinio pastato sale. Jie nuolat kuria įvairius planus, į savo veiklą įtraukdami vis daugiau kaimo žmonių. Seniūnija ir bendruomenė turi bendrą tikslą suvienyti pastangas gerinant kaimo žmonių gyvenimą. Iki šiol bendradarbiauti sekėsi, nes ir vieni, ir kiti supranta, kad šiame darbe nei seniūnija, nei bendruomenė nėra konkurentės. Jos jaučiasi partnerėmis, pasirengusios viena kitai padėti. Todėl Marcinkonių bendruomenės poreikiai ir siekiai žinomi ir rajono savivaldybėje. Bendruomenės tikslas - išsaugoti Dzūkijos kultūros tradicijas, gamtos savitumą, ekologinę pusiausvyrą, propaguoti tradicinius verslus ir ūkininkavimo būdus bei sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui. Marcinkoniškiai, ieškodami lėšų savo veiklai plėtoti, rengia projektus. Jie aktyviai dalyvavo Atviros Lietuvos fondo organizuotame konkurse ,,Langas į ateitį. Nelaimėję jie nenusiminė, parašė projektą konkursui ,,Žingsniai skaitmeninių bendruomenių Lietuvoje link. Konkursas siekė paskatinti bendruomenes Lietuvos kaimiškuose regionuose aktyviau naudotis kompiuterių ir interneto taikymo galimybėmis, padėti šioms bendruomenėms integruoti šias galimybes savo veiklos ekonominėms, socialinėms ir kultūros problemoms spręsti, bendravimui su kitomis bendruomenėmis ir valdžia pagerinti. Šis žingsnis buvo sėkmingas. Bendruomenės rengtam projektui Bendruomenės ateitis informacinėse technologijose įgyvendinti skirta 2140 JAV dolerių. Gauti pinigai bus panaudoti bendruomenės interneto svetainei kurti ir kompiuterinio raštingumo kursams bendruomenės nariams organizuoti. Be to, atsiranda ir rėmėjų, prisidedančių prie renginių organizavimo. Marcinkoniškiai kuria gražias tradicijas bendradarbiaudami su to paties tikslo siekiančiomis organizacijomis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Prieš dešimt metų kaimo etnografinio ansamblio dalyviams buvo suteikta galimybė koncertuoti Olandijoje. Ši kelionė davė gerų rezultatų ne tik ansambliečiams užmegztų draugiškų ryšių dėka į Marcinkonis iš Diepenheimo miestelio viena po kitos atkeliavo labdaros, kurios buvo skirtos sunkiai besiverčiančioms kaimo šeimoms. Marcinkonių etnografinio ansamblio, kuriam irgi vadovauja R.Avižinienė, bendradarbiavimo su diepenheimiečiais rezultatas skirtos lėšos Marcinkonių kaimo suaugusiems žmonėms organizuoti kompiuterinio raštingumo pradžiamokslio kursus. Varėnos švietimo centro ir turimomis lėšomis jie buvo organizuoti Marcinkonių pagrindinėje mokykloje. Juos baigė dvylika žmonių. Pasak bendruomenės pirmininkės R.Avižinienės, spręstinų klausimų kaime yra daug. Labai svarbu, kaip rasti būdą mažinti nedarbą. Bendruomenės aktyvui rūpi, kaip į aktyvią veiklą įtraukti jaunus žmones, skatinti ir drąsinti kaimo gyventojus ieškoti naujų ekonominių veiklos būdų, stengtis juos supažindinti su netradicinio ar alternatyvaus verslo galimybėmis. Pirmininkė džiaugiasi, kad turi nemažai aktyvių pagalbininkų. Tai Marcinkonių kaimo kultūros ir pramogų centro darbuotoja Natalija Čaplikienė, pedagogės Rita Avižinienė ir Genutė Čaplikienė, sodiečiai Jonas Bajoriūnas, Gražina Kaigorodceva, Žana Kirdeikienė, Rūta Sakovičienė. Visų jų tikslas išjudinti kaimiečius, įskiepyti jiems gerumo, atjautos jausmą, įrodyti, jog ir kaimo žmogus turi savo vertę ir yra visiems reikalingas. Kadangi Marcinkonių kaime yra Dzūkijos nacionalinio parko bei Čepkelių valstybinio rezervato centrai ir čia sprendžiami aktualūs gamtosauginiai, kaimo turizmo klausimai, bendruomenei taip pat jie rūpi. Ji taip pat buvo aktyvi, kad artimiausiu metu būtų išvalyta dalis Kastinio ežero vienintelio didesnio šalia kaimo esančio vandens telkinio. Marcinkonių seniūnijoje dar vis didelė problema yra grąžintinos žemės ir miškai. Bendruomenės nariai taip pat geranoriškai talkina žmonėms, sprendžiant šiuos klausimus. Marcinkoniškiai deda daug pastangų, kad būtų saugomi seniūnijos miškai. Jos iniciatyva buvo atlikta apklausa, ar kaimo gyventojai pageidauja turėti vandentiekį, ir dabar aišku, kad kai bus atliekamų lėšų, vandentiekis bus. Su nostalgija čia prisimenama, kad ne taip seniai kaimo mokykla buvusi vidurinė. Šiuo metu ji turi pagrindinės mokyklos statusą, tačiau bendruomenės nariai turi didelį norą susigrąžinti buvusį statusą. Jeigu to padaryti nepavyks, nori bent išsikovoti, kad jų vaikus į vidurines mokyklas kasdien vežiotų mokyklinis autobusas, ir vaikai turėtų galimybę gyventi namuose. Kiekvienas marcinkoniškis supranta, kad mokykla kaime pats didžiausias kultūros židinys. Kad Marcinkonių kaime žmonės nenori užsisklęsti savyje, rodo tai, kad čia įsikūrę keli etnografiniai ansambliai, laurus respublikiniuose kultūros renginiuose skina Marcinkonių kaimo teatras, žiūrovus linksmina humoro grupė ,,Spanguolė. Bendruomenės pirmininkė džiaugiasi, kad kaime nėra sunku sukviesti žmones į talkas, padėti organizuoti kaimo šventes, įvairius kitus renginius.Juk visa tai ir yra bendruomeniškumo apraiškos. Jos atsirado ne įregistravus bendruomenę, o buvo kuriamos ir puoselėjamos daugelį metų. Dabar marcinkoniškiams svarbiausia sutvirtinti tai, kas jau padaryta, ir siekti geriausių rezultatų. Marcinkonys, Varėnos rajonas
© 2003 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |