Atnaujintas 2004 m. sausio 2 d.
Nr.1
(1204)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Svarbiausia – padėti žmonėms

Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas
šventėje „Kelio brolis“

Prieš metus įvykę savivaldybių rinkimai per daug nenudžiugino nei konservatorių, nei krikščionių demokratų. Iš bendro konteksto išsiskyrė Pasvalio rajono savivaldybės rinkimų rezultatai: vienuolika vietų gavo konservatoriai (Lietuvoje bene daugiausia), tris vietas gavo krikščionys demokratai, kitos partijos taip pat pasiskirstė po tris, socialdemokratai gavo penkias vietas. Meru be konkurencijos išrinktas Tėvynės Sąjungos narys Gintautas Gegužinskas, mero pavaduotoju – krikščionis demokratas Povilas Balčiūnas. Kalbamės su Pasvalio rajono savivaldybės meru Gintautu GEGUŽINSKU.

 

Gerbiamas mere, prašom papasakoti, kaip jūs, suvalkietis, atsidūrėte Šiaurės Lietuvoje. Taip pat įdomu būtų sužinoti apie jūsų kelią į politiką.

Esu kilęs iš Garliavos. Studijavau Žemės ūkio akademijoje (dabar Žemės ūkio universitetas) agronomiją. Ten susipažinau su savo būsimąja žmona. Pasibaigus studijoms, paskyrimus gavome į Joniškėlį. Aš – į sovietinį ūkį technikumą (dabar aukštesnioji žemės ūkio mokykla), žmona – dėstytoja. Tuomet jau buvome vedę, auginome dukrelę.

Į politiką įsitraukiau nuo 1988-ųjų. Važiavome į pirmuosius mintingus, vykusius Vilniuje, nesnaudėme ir Pasvalyje. Už dalyvavimą mitinge prie Pasvalio karinio komisariato man buvo atimti visi sovietiniai kariniai laipsniai. 1990 metais buvau išrinktas į rajono Tarybą; miesto Taryba mane paskyrė meru. Iki 1995 metų dirbau meru. Po savivaldybių reformos dvi kadencijas buvau renkamas meru. 1997 metais įstojau į Tėvynės sąjungą. Po 2000 metų savivaldybių rinkimų atsidūrėme opozicijoje: konservatoriai gavo šešias vietas, krikščionys demokratai – tris. Kurį laiką buvau bedarbis, vėliau dirbau Darbo biržos direktoriaus pavaduotoju.

Kaip paaiškintumėte tokį didelį konservatorių šuolį - nuo šešių vietų praėjusioje kadencijoje iki vienuolikos dabartinėje kadencijoje?

Švedų ekspertai yra pastebėję, jog kitiems rinkimams reikėtų rengtis tuoj pat po įvykusių rinkimų. Taip ir darėme. Svarbiausia mūsų nuostata – daug dirbant tarnauti žmonėms, jiems kaip galima daugiau padėti. Per spaudą plačiai nuskambėjo „karvės istorija“. Medžiojant buvo nušauta moteriškės karvė. Mes susidėjome pinigų ir jai nupirkome kitą karvę. Tuo tarpu rajono valdžia neigė karvės nušovimo faktą, veterinarijos gydytojas Antanas Navikauskas, konstatavęs tą faktą, buvo atleistas iš darbo.

Susidarė medikų brigada, ne darbo metu važinėjanti po nuošalias rajono vietas ir tikrinanti žmonių sveikatą. Gydytojai priimdavo po 60 – 70 pacientų, juos apžiūrėdavo, nuoširdžiai pabendraudavo, parašydavo receptus; jeigu reikėdavo rimtesnių tyrimų, pakviesdavo į Pasvalį. Tuo tarpu 2002 metų vasarą savivaldybė iš pareigų atleido Pasvalio centrinės ligoninės vyr. gydytoją Antaną Matulą už tai, kad jis leido be atlyginimo dirbti doc. Genovaitei Jusaitienei ir išrašyti nemokamus vaistus. Valdžiai nebuvo svarbu, kad docentė nuo apakimo išgelbėjo dešimtis Pasvalio žmonių. Dėl tokios neteisybės prie savivaldybės prasidėjo mitingai. Žmonės norėjo, kad juos ir toliau gydytų doc. G.Jusaitienė, kad į ankstesnes pareigas būtų grąžintas gydytojas A.Matulas. Rajono valdžiai tai nepatiko – buvo sudaryta nepakantumo atmosfera tiems, kurie paskolino įgarsinimo aparatūrą, kuri buvo panaudota mitinge. Šis faktas dar labiau papiktino žmones.

Apibendrinant galima pasakyti, kad mums laimėti daug vietų savivaldybių rinkimuose padėjo nuoseklus darbas, noras padėti žmonėms, sąžiningas pareigų atlikimas. Visą laiką buvome matomi, pelnėme žmonių pasitikėjimą. Dirbdamas meru jokio turto nesusikroviau, kiekvienam galiu drąsiai žvelgti į akis. Iš Pasvalio rajono man bėgti nereikėjo.

Kita vertus, mums, patys to nenutuokdami, padėjo valdžios atstovai, pirmą kartą išrinkti, pasišovę žūtbūt mums pakenkti, neturintys darbo su žmonėmis patirties. Jiems buvo sunku priimti sprendimus, kurie pasitarnautų žmonių labui.

„XXI amžius“ išspausdino straipsnį, ginantį doc. G.Jusaitienę ir gydytoją A.Matulą. Būtų įdomu sužinoti, kaip pasibaigė šis buvusios valdžios ir medikų konfliktas.

Teismai tęsėsi iki savivaldybės naujos Tarybos darbo pradžios. Teismas pasiūlė sudaryti taikos sutartį. Taip ir padarėme. Gydytojas A.Matulas konkurso keliu tapo Pirminio asmens sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoju. Su doc. G.Jusaitiene sudaryta sutartis, ji dirba mėgstamą darbą ligoninėje, gydo Pasvalio rajono gyventojų akis.

Dalyvaujant partijų suvažiavimuose, tenka girdėti, kaip krikščionių demokratų vadai konservatoriams negaili piktų žodžių; šie stengiasi nelikti skolingi. Pasvalyje, regis, į tai nekreipiama dėmesio. Pastebimas taikus krikščionių demokratų ir konservatorių sugyvenimas…

Nėra priežasčių, dėl kurių turėtume pyktis. Negaliu pasakyti, kad ginčų nebūna. Juk ginčijantis gimsta tiesa. Tačiau piktų ginčų nebūna, jų net neįsivaizduoju.

Po savivaldybių rinkimų praėjo metai. Kaip sekasi dirbti Pasvalio rajono savivaldybės Tarybai?

Taryba dirba labai gerai. Turime ilgametę šio darbo patirtį. Į visus komitetus įtraukėme kitų partijų atstovus. Sprendimai priimami susitarus, vienbalsiai ar 90 proc. balsų dauguma. Visi suprantame, kad svarbiausia dirbti Pasvalio žmonėms, o ne rietis tarpusavyje.

Pasvalio rajonas dažnai minimas tarp tų, kuriuose aukštas nedarbo lygis. Ką darote ir manote daryti, kad mažėtų nedarbas?

Tenka apgailestauti, kad Pasvalyje nedarbo lygis siekia 17-18 proc. Šalies vidurkis – 10 proc. Vasarą bedarbių sumažėja, žiemą vėl padidėja. Manau, kad mažinant nedarbo lygį reikia išnaudoti visas galimybes. Pro Pasvalį praeina Via Baltica automagistralė. Išskirtas 64 ha žemės plotas, kuriame turėtų įsikurti darbo ir poilsio zona: autoremonto įmonė, moteliai ir t.t. Tam reikalingos didžiulės investicijos. Tikimės paramos iš Europos Sąjungos fondų. Taip pat skatiname smulkųjį verslą, atgaiviname amatus. Svarbu, kad žmonės ne tik savo buitinius poreikius mokėtų patenkinti, bet ir kitiems galėtų padėti. Prie Joniškėlio kuriasi kaimo turizmo sodyba – sveikiname šią iniciatyvą. Plečiasi Balsių malūno veikla – atsiranda naujos darbo vietos. Pasvalio sūrinė yra bendrovės „Pieno žvaigždės“ dalis, ten diegiamos naujos technologijos, montuojama nauja įranga.

Derlingieji Pasvalio molžemiai, gausų kviečių derlių auginanti žemė… Tačiau ir čia matyti nedirbamos žemės plotai, vėjyje siūbuoja ne sunkios kviečių varpos, o lengvos ir tuščios smilgų šluotelės. Kas turėtų pasikeisti žemės ūkyje, atsivėrus sienoms, mums tapus tikraisiais Europos Sąjungos nariais?

Drįstu jums prieštarauti. Derlinga, kviečius auginanti žemė mūsų rajone dirbama. Dirvonuoja tik nederlingi rajono pakraščiuose esantys ploteliai. Žemė yra privati nuosavybė. Savininkai turi rūpintis, kaip geriausiai ją panaudoti. Ūkininkai turėtų įvertinti kooperacijos galimybes, žemės turėtų susijungti į didesnį plotą – tokią įsivaizduoju ateitį. Žemės ūkis į dideles aukštumas vargu ar pakils. Europos Sąjungos fondai, investicijos į žemės ūkį stebuklų nepadarys. Negalima leisti sau prarasti pačią iniciatyvą.

Padėkos žodį jums norėčiau tarti kultūros žmonių vardu. Remiate knygų leidybą, artimai bendraujate su Vilniaus pasvaliečių bendrija, kuriai vadovauja akademikas Bronius Grigelionis; rajono delegacijos dažnai lankosi Vilniuje organizuojamuose kultūriniuose renginiuose; Vilniuje gyvenančius pasvaliečius kviečiate į Pasvalyje organizuojamus renginius. Ši iniciatyva, pradėta pirmaisiais Atgimimo metais, dabar įgauna vis naujesnes ir įdomesnes darbo formas. Neseniai Vilniuje įvyko pasvaliečių susitikimas su sostinėje gyvenančiais žemaičiais, susipažinome su Žemaičių kultūros draugijos veikla. Teko girdėti, kad organizuojasi Pasvalyje gyvenantys žemaičiai. Dabar, vykstant „Žiemgalos“ draugijos suvažiavimui, kalbamės jaukioje Pasvalio krašto muziejaus salėje. Ačiū jums už visa, ką gero padarėte Pasvalio žmonėms. Linkime geros sveikatos ir Dievo palaimos ateities darbams.

Kalbėjosi Aldona KAČERAUSKIENĖ
Pasvalys

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija