Atnaujintas 2004 m. sausio 14 d.
Nr.4
(1207)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Pasaulis sunerimęs
dėl totalitarizmo atgimimo Rusijoje

Petras KATINAS

Rusijos politologas, Strateginių tyrimų centro direktorius Andrejus Piontkovskis, kalbėdamasis su Vokietijos laikraščio „Die Welt“ žurnalistu Manfredu Kapringu, pareiškė, jog po Valstybės Dūmos rinkimų Rusijos prezidentui V.Putinui visiškai atrištos rankos atkurti totalitarinį režimą. A.Piontkovskis taip pat pažymėjo, jog nuo šiol Rusijos užsienio politikoje dar labiau sustiprės agresyvios antivakarietiškos tendencijos. Pasak A.Piontkovskio, dabartinės sudėties Dūma bus visiškai paklusni V.Putinui ir jis galės daryti ką tiktai nori. Ir ne tik keisti konstituciją, bet ir imtis represijų prieš kitaminčius. Dabar Rusijos parlamente pagrindinį vaidmenį vaidins, be kišeninės V.Putino partijos „Jedinaja Rosija“, žirinovskininkai ir „Rodina“.

O bloką „Rodina“ sukūrė V.Putino administracijos vadovo pavaduotojas Vladimiras Surkovas. Tai labai pavojingas Rusijos ateičiai blokas, nes jo lyderis Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Dmitrijus Rogozinas, vienas aršiausių agresyvių nacionalistų ir revanšistų atkuriant sovietinę imperiją, tikriausiai pareikalaus užsienio reikalų ministro posto ir jį gaus.

Anot A.Piontkovskio, buvęs V.Putino administracijos vadovas A.Vološinas buvo palyginti provakarietiškas žmogus. Tačiau dabar prezidento administracijoje beveik vien buvę KGB karininkai, kurie pajuto, kad išmušė jų valanda ir jų nuotaikos aršiai antiamerikietiškos. Taip pat bus vykdoma spaudimo Europos Sąjungai politika. Rusija dabar grasina ES, kad, nevykdant jos reikalavimų, nestosianti į Tarptautinę prekybos organizaciją. Ir visai nesvarbu, kad tai pakenks pačiai Rusijai.

Tuo tarpu Italijos laikraščio „La Stampa“ politikos apžvalgininkas Enco Bettica, vertindamas Dūmos rinkimų rezultatus, nėra toks pesimistas, nors ir pripažįsta, jog nuo šiol V.Putinas bus vienvaldžiu Rusijos valdovu. Jis pabrėžia, kad G.Ziuganovo komunistai, kurių rinkimų sąraše buvo apie 30 proc. milijonierių, patys sau išsikasė duobę, nes didžioji dauguma jų elektorato ypač neapkenčia turtuolių.

„80 procentų rusų patinka akmeninis V.Putino veidas. Jo kariškos manieros bei ryžtingi ir kategoriški žodžiai rusus savotiškai nuramina, o jo periodiškai pasikartojantys išpuoliai prieš oligarchus tarsi patenkina nenumaldomą daugumos socialinio keršto troškulį prieš tą mažumą, sugebėjusią praturtėti Jelcino epochoje“, - rašo „La Stampa“. V.Putinas puikiai išnaudoja tokias daugumos nuskurdusių žmonių nuotaikas, o „Jukos“ naftos magnato M.Chodorkovskio areštas tapo tarsi simboliu viso to, ko labiausiai nekenčia neturtingiausia Rusijos visuomenės dalis. Sunku pasakyti, ar dabar V.Putinas kartu su sparčiai kylančia politikos žvaigžde nacionalistu ir imperininku D.Rogozinu imsis radikalių priemonių stiprinant totalitarines tendencijas. Todėl „La Stampa“ rekomenduoja pasistengti suprasti, kas iš tiesų verda įkaitusiame didžiuliame Rusijos puode, ką atneš nacionalistų, agresyvių žirinovskininkų ir „Jedinaja Rosija“ aljansas. Nes tikėtis tikros demokratijos Rusijoje yra beviltiška svajonė. Esą pakanka ir to, kad Maskva, bent jau kol kas, žada bendradarbiauti su išsiplėtusia Europa ir prisideda prie kovos su tarptautiniu terorizmu.

Nežinia, kur įžiūrėjo šis Italijos laikraštis tą Maskvos indėlį kovoje su tarptautiniu terorizmu. Nebent garsiojoje V.Putino frazėje „skandinti išvietėje“ čečėnų kovotojus. Juk naujasis V.Putino bičiulis Italijos premjeras S.Berluskonis tikriausiai puikiai žino, kad nuverstas Irako Sadamo Huseino režimas buvo apginkluotas rusų ginklais, o Maskvos koketavimas su faktiškai teroristiniu stalininiu Šiaurės Korėjos režimu – irgi gerai žinomas faktas. Bet netgi „La Stampa“ pripažįsta, kad V.Putino vidaus politika niekada netaps europietiška, todėl ragina nekreipti į tai dėmesio, nes taip buvo daugelį amžių. Svarbu siekti sumažinti Kremliaus imperinius aspektus. Dėl šventos ramybės.

O įtakingas Didžiosios Britanijos laikraštis „The Financial Times“ be jokių užuolankų rašo, jog po Dūmos rinkimų galutinai prarastos naivių Vakarų politikų iliuzijos, jog po SSRS žlugimo Rusijoje buvo atkurta demokratija. Pasak britų laikraščio, ji buvo tiktai iliuzinė, o dabar nebeliko net tokios.

JAV laikraštis „The Washington Post“ atkreipia dėmesį į triuškinantį demokratinių jėgų likučių pralaimėjimą Dūmos rinkimuose. Iš tiesų už Dešiniųjų jėgų sąjungą balsavo 4 proc. rinkėjų, už „Jabloko“ – 4,32 proc. Cituojami buvusio Rusijos rinkos ekonomikos „vunderkindo“, B.Jelcino bendražygio Jegoro Gaidaro žodžiai, kuriuos jis pasakė rinkimų naktį, paskelbus jų rezultatus. J.Gaidaras prisiminė savo 1992 metais parašytą knygą „Pergalių ir pralaimėjimų dienos“. „Dabar viena tokia didžiausio pralaimėjimo diena“, - pareiškė J.Gaidaras. Iš tiesų nė vienas demokratinių jėgų lyderių nelaimėjo vienmandatėse apygardose. O iš viso į Dūmą pateko tiktai trys Dešiniųjų jėgų sąjungos ir keturi „Jabloko“ atstovai. „Nuo šiol Rusijos demokratams vėl prasideda brežneviniai laikai. Dabar demokratai vėl taps disidentais“, - pareiškė vienas žinomiausių Rusijos žmogaus teisių gynėjų, buvęs sovietinis disidentas Levas Ponomariovas.

Dabar rengiamasi Dešiniųjų jėgų sąjungos ir „Jabloko“ susijungimui į vieną bloką. Tačiau kaip tai padaryti, niekas nežino, nes tarpusavio kaltinimai tarp jų lyderių nesiliauja. Vieni kaltina Dešiniųjų jėgų sąjungos lyderį B.Nemcovą nesugebėjimu sutelkti dešiniąsias jėgas, kiti „Jabloko“ vadovą G.Javlinskį blaškymusi nuo paramos V.Putinui iki kaltinimų jam diktatūros įvedimu. Na, o Rusijos reikalų žinovas JAV Stenfordo universiteto profesorius Maiklas Makfulas patarė Rusijos dešiniosioms demokratinėms jėgoms neprarasti tikėjimo demokratija ir vėl bandyti sutelkti jėgas. Patarimas gal ir neblogas, tačiau sunkiai įvykdomas. Juk daugelis iškiliausių sovietinių laikų disidentų jau fiziškai nebepajėgūs, o kiti vadinamosios B.Jelcino epochos demokratų nustumti į politikos užkaborius, neįleidžiami į žiniasklaidą. Nemaža jų dalis išvis paliko Rusiją. Todėl tikėtis demokratinių jėgų atgimimo – nedaug vilčių. Na, o dauguma rusų, išsiilgusių „tvirtos rankos“, ją vėl gavo. Be to, Vakarų pasaulis, kiek patriukšmavęs dėl totalitarizmo atgimimo Rusijoje, vėl aprims. Ne pirmas kartas tas įsigalėjęs nuo seno Vakarų triušio sindromas, žiūrint į Rusijos smauglio hipnotizuojantį žvilgsnį.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija