Atnaujintas 2004 m. sausio 14 d.
Nr.4
(1207)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Šeimyninės dinastijos

Petras KATINAS

Po to, kai JAV prezidentu buvo Džordžas Bušas vyresnysis, o po kelerių metų juo tapo buvusio prezidento sūnus dabartinis prezidentas Džordžas Bušas jaunesnysis, pasirodė, jog tokie dalykai vyksta ne tik diktatorių valdomose valstybėse. Nors, tiesą sakant, Dž.Bušas jaunesnysis atėjo į Baltuosius rūmus ne iškart po savo tėvo, o gerokai palaukęs. Tam pasitarnavo pats Bilas Klintonas, kai kilo skandalas su garsiąja Monika Levinski. Dabar juokaujama, jog vis dėlto Baltųjų rūmų perėjimas iš tėvo sūnui buvo dėsningas. Dž.Bušas – tėvas pradėjo Irako diktatoriaus Sadamo Huseino puolimą, o Dž.Bušas – sūnus jį pribaigė.

Atėjusios valdžion, kai kurios prezidentų atžalos nepraleidžia progos atsiskaityti savo tėvų skriaudėjams. Štai Indonezijos prezidentė Megavati Sukarnoputri (pirmojo Indonezijos prezidento Sukarno duktė) įsakė areštuoti jaunesnįjį buvusio diktatoriaus Sucharto sūnų, apkaltinusi jį žmogžudystėmis ir finansinėmis machinacijomis. O kaip tik Suchartas ir nuvertė dabartinės Indonezijos prezidentės tėvą.

Filipinų prezidentė Glorija Makapagal-Arojo irgi pasuko savo tėvo pėdomis. Jos tėvas Diostadas Makapagalas praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje buvo Filipinų prezidentu, todėl ir Glorija išaugo prezidento rūmuose.

Indijoje vadovavimas šaliai irgi tapo šeimyniniu reikalu. Trys bene labiausiai žinomi pasaulyje Indijos lyderiai – Džavacharlalas Neru, Indira Gandi ir Radživas Gandis – buvo vienos šeimos trijų kartų atstovai. Kaip žinoma, Indiros ir Radživo Gandžių likimas buvo tragiškas. Ir motina, ir sūnus žuvo nuo teroristų kulkų.

Tačiau pats ryškiausias pavyzdys, kai ne monarchų valdomoje valstybėje paveldimas aukščiausias valstybės postas, yra komunistinė Šiaurės Korėja. Apie dabartinį šios stalinistinės šalies vadovą Kim Čen Irą imta kalbėti kaip apie „sosto“ paveldėtoją dar tada, kai jo tėvas Kim Ir Senas net negalvojo atsisveikinti su šiuo pasauliu. Beje, tuo niekas ir neabejojo visame pasaulyje, jau nekalbant apie Šiaurės Korėją.

Gana sėkmingai tėvo valdžios perdavimas sūnui įvyko ir Sirijoje. Daugelį metų valdęs Siriją prezidentas Hafezas Asadas kelerius metus prieš savo mirtį svarstė, kas jį pakeis. Iš pradžių įpėdiniu buvo numatytas H.Asado vyresnysis sūnus Basilis, turėjęs didelį autoritetą Sirijos armijoje. Tačiau Basilis žuvo aviakatastrofoje. O Sirijos prezidentu tapo jaunesnysis Bašaras, kuris net niekada negalvojo apie jokią politinę karjerą.

Posovietinėje erdvėje pirmoji šeimyninė dinastija atsirado Azerbaidžane. Sunkiai sirgdamas Azerbaidžano prezidentas, bene paskutinysis L.Brežnevo SSKP CK politbiuro narys Heidaras Alijevas, irgi iš anksto parengė sostą savo sūnui Ilhamui. H.Alijevui nuvykus gydytis į JAV Klivlendo kliniką, jau buvo aišku, kad Azerbaidžano prezidentu taps jo sūnus. Tiesa, tai įvyko „demokratiškai“, rinkimų būdu, nors apie demokratinius rinkimus nebuvo ir kalbos. H.Alijevas mirė po keturių mėnesių gydymo Klivlende, nors visiems buvo aišku, kad šios 80-mečio politiko dienos suskaičiuotos. „Sosto įpėdinis“ – dabartinis Azerbaidžano prezidentas I.Alijevas surengė tėvui karališkas laidotuves. Azerbaidžane buvo paskelbtas septynių dienų gedulas. Dabar kalbama, kad velionio H.Alijevo pavyzdžiu ketina pasekti ir Kazachstano prezidentas N.Nazarbajevas. Jeigu jam nepavyks pratęsti savo kadencijos faktiškai iki gyvos galvos, kaip pasielgė „visų turkmėnų tėvas“ Turkmėnijos prezidentas S.Nijazovas, tai N.Nazarbajevas perduos valdžią savo dukrai. Kadangi musulmoniškoje šalyje tai nelengvas uždavinys, todėl į įpėdinius rengiamas ir prezidento žentas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija