Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Krikščionybė
     ir visuomenė
Katalikų
   bendruomenėse
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Vaikai atsiliepia į bendraamžių vargus

Skurdą kenčiantys vaikai irakiečiai Bagdado sąvartyne renka šiukšles. Daugybė šalies vaikų, kad galėtų tokiu būdu padėti savo šeimoms, neina į mokyklą EPA-ELTA nuotraukos

Jaunųjų misionierių sąjūdis

Praėjusi liturginė Viešpaties Apsireiškimo (Trijų Karalių) šventė, kaip ir kasmet daugelyje šalių, buvo minima kaip Vaikų misionierių diena. Tą dieną Vokietijos ir kitų Europos šalių jaunieji misionieriai, susijungę į Šventosios vaikystės asociaciją, organizuoja aukų rinkimo kampanijas nuo bado, ligų ir karinių konfliktų kenčiantiems savo bendraamžiams Afrikoje, Azijoje ar Lotynų Amerikoje. Parapijose sutelktos grupės vaikų kartu su savo auklėtojais, per Epifanijos šventę persirengę Trimis karaliais, primenančiais Betliejuje gimusį Kūdikėlį Jėzų aplankiusius Rytų išminčius, lanko tikinčiųjų ir kitų kaimynų namus, gieda Kalėdų giesmes, skelbia Gerąją Naujieną, o kartu kviečia finansiškai ir malda paremti vargstančių pasaulio vaikų solidarumo fondus.
Šventosios vaikystės asociaciją, kurią dabar globoja Tautų evangelizavimo kongregacija, 1843 metų gegužę Paryžiuje įkūrė žymus prancūzų misionierius Nansy vyskupas Šarlis de Forbenas Žansonas. Sujaudintas žinių apie sunkią Kinijos vargšų vaikų padėtį, kurių daugelis tuomet buvo apleisti, nekrikštyti ir nieko neturintys, jis nusprendė įkurti sąjūdį, kurio dalyviai – jaunieji misionieriai – bent nedidele pinigine auka ir maldomis prisidėtų prie bendraamžių gelbėjimo ir evangelizavimo Tolimuosiuose Rytuose. Šventosios vaikystės asociacija netruko išplisti Prancūzijoje, Belgijoje, Anglijoje, Jungtinėse Valstijose.

„Dabar „vaikystės misionieriai“ veikia daugelyje (115-oje) pasaulio šalių, mes turime sukūrę didelį fondą, remiantį įvairius paramos projektus, tačiau giliausia prasme pirmasis uždavinys yra evangelizuoti vaikus, kurie dar nepažįstą Kristaus“, - sakė sausio pradžioje duotame interviu Vatikano radijui judėjimo generalinis sekretorius kunigas Patrikas Birnas. Šioje jaunųjų misionierių evangelizacijos ir solidarumo veikloje stiprėja Bažnyčios apaštalinės misijos suvokimas ir garantija, kad suaugę judėjimo dalyviai taps sąmoningais katalikais, suprantančiais su Krikšto sakramentu gautą pašaukimą. O kol kas įvairių šalių diecezijose, padedant ganytojams ir auklėtojams, jaunieji misionieriai ne tik Kalėdų laikotarpiu, bet ir per visus metus rengia maldos bei materialinės paramos akcijas, rodydami solidarumą su badaujančiais, karinius konfliktus ir išnaudojimą kenčiančiais bendraamžiais vadinamajame Trečiajame pasaulyje.

Vaikų išnaudojimo mastai

Vaikų misionierių dienos proga Vatikano misijų žinių agentūra „Fides“ paskelbė sukrečiančią statistiką apie sunkią didelės dalies pasaulio vaikų padėtį. Iš beveik milijardo planetos vaikų, apie 200 milijonų kiekvieną vakarą eina miegoti alkani, daugiau kaip 210 milijonų jaunesnių nei keturiolikos metų amžiaus vaikų priversti dirbti, užuot lankę mokyklą, ir apie trylika milijonų kasmet miršta nesulaukę penkerių metų nuo lengvai išvengiamų arba pagydomų ligų bei iš bado vien tik todėl, kad nesulaukia medicininės pagalbos arba neturi ko valgyti. (Dėl šios priežasties 25-iose vargingiausiose, daugiausia Afrikos, šalyse, nesulaukę penkerių metų amžiaus, miršta 15 proc. vaikų – 18 tūkst. kasdien.) Taip pat konstatuojama, kad kasmet miršta 20 milijonų kūdikių netrukus po gimimo, nes jų motinos nėštumo metu badavo arba prastai maitinosi. Beje, dėl AIDS ligos kasmet miršta daugiau kaip pusė milijono vaikų ir jau apie trylika milijonų yra tapę našlaičiais, nes nuo šios ligos mirė jų tėvai.

„Fides“ ataskaitoje nurodoma, kad karai bei konfliktai irgi tapę sunkiu išbandymu daugelio regionų vaikams, kurie neretai dalyvauja kovose. Šiuo metu daugiau kaip 300 tūkst. nesulaukusių pilnametystės jaunuolių kovoja partizanų sukilėlių arba teroristų grupėse bei tarnauja reguliariosiose karinėse pajėgose. Per praėjusį dešimtmetį karuose žuvo daugiau kaip du milijonai vaikų, daugiau kaip šeši milijonai tapo invalidais arba buvo sunkiai sužeisti, milijonas jų neteko savo tėvų ir apie 20 milijonų faktiškai tapo benamiais. Taip pat kasmet apie devyni tūkstančiai vaikų žūsta arba yra sužalojami dėl konfliktų teritorijose išdėstytų minų, kurių gamybos ir prekybos niekaip nesiseka uždrausti, nepaisant sutelktų tarptautinių pastangų.

Atskirai reikėtų paminėti, kad vaikai dažnai tampa aukomis dėl pastaruoju metu ypač aštria problema tapusios prekybos žmonėmis. Nurodoma, jog kiekvienais metais daugiau kaip milijonas vaikų yra nelegaliai išgabenami iš savo gimtinių ir verčiami dirbti mokant jiems labai mažą atlyginimą, užsiimti prostitucija, pornografija ar būti kitaip išnaudojami. Su apgailestavimu tenka pripažinti, kad civilizuotos Vakarų šalys toleruoja tokį nusikalstamą reiškinį. Pavyzdžiui, vien tik Italijoje išnaudotojiškomis sąlygomis dirba nuo 300 iki 400 tūkst. nelegaliai „importuotų“ vaikų. Prekyba vaikais nusikalstamo verslo grupuotėms kasmet duoda 1,2 milijardo dolerių pelną. Pasitaiko ir ypač žiaurių susidorojimo atvejų, kai nelegaliai atgabenti vaikai yra nužudomi, o jų organai panaudojami transplantavimo operacijoms.

Popiežiaus sveikinimas ir palinkėjimai

Praėjusių metų gegužę, minint Šventosios vaikystės asociacijos įkūrimo 160-ąsias metines, į Romą kartu su savo dvasiniais vadovais bei auklėtojais buvo susirinkę keli tūkstančiai jaunųjų misionierių, kuriuos audiencijoje priėmė popiežius Jonas Paulius II. Prieš susitikimą paskelbtame savo kreipimesi jis pasveikino vaikų misijų sąjūdžio narius su garbingu jubiliejumi ir pažymėjo, kad, vykdydami svarbius „apaštalinius uždavinius“, jie savotiškai dalijasi likimu su tais vaikais, kurie patiria vargus ir kentėjimus. Kalbėdamas audiencijoje Šventasis Tėvas priminė tuos didelius pasikeitimus žmonijos gyvenime nuo to laiko, kai XIX amžiaus viduryje buvo įkurtas jaunųjų misionierių sąjūdis.

Viena vertus, šiandien pasaulis vis labiau tarpusavyje priklausomas, žmonės, tautos bei kultūros artimiau bendrauja ir geriau vieni kitus pažįsta, tačiau, antra vertus, tuo pat metu vis didėja praraja, skirianti turtinguosius nuo vargšų, laiminguosius nuo kenčiančiųjų. „Vadinamojoje industrinėje planetos šiaurėje gyvenimo sąlygos vaikams pagerėjo, tačiau ekonominė ir socialinė pažanga ne visada buvo lydima žmogiškosios pažangos tiesiogine prasme, - aiškino Popiežius. – Čia galima pastebėti vertybių praradimą ir tai, jog didžiausią kainą turi mokėti silpniausieji, nes dažniausiai neturi balso sprendžiant savo likimą. Tačiau blogiausia padėtis yra varginguose pasaulio pietuose, kur iš nevilties verkia milijonai vaikų, kurie žiauriai išnaudojami arba yra pasmerkti mirčiai nuo alkio ir ligų, susijusių su neturtu“.

Būtent ši širdį draskanti būklė yra kvietimas visiems rodyti solidarumą ir kaip tik naujieji misionieriai yra tarp pirmųjų, atsiliepiančių į tą kvietimą.

M.B.

© 2003 "XXI amžius"