Atnaujintas 2004 m. sausio 16 d.
Nr.5
(1208)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Visuomenės pilietiškumas
neatsiras savaime

Andrius KUBILIUS

Sausio 13-oji yra apgintos Laisvės diena.Tai diena, kuri mokė ir mokys mus, kad Laisvę reikia ginti.

Iškankintos Lietuvos istorinis paradoksas yra tai, kad šiandien, prabėgus trylikai metų po Sausio 13-ios, mes turime vėl kalbėti apie grėsmes Laisvei. Ir turime kalbėti ne vartydami istorijos puslapius, bet skaitydami šių dienų laikraščius.Tada, prieš trylika metų, Laisvę gynėme nuo tankų. Šiandien pradedame suprasti, kad Laisvei sunaikinti nereikia ir tankų. Tauta Laisvę praranda ne tik tada, kai jos žemė yra okupuojama, bet ir tada, kai jos piliečių protai yra okupuojami. Šiandien jau suprantame, kad protus okupuoti yra lengviau nei Televizijos bokštą ar šalies teritoriją. Dabar daugelis žmonių Lietuvoje sako: tie, nuo kurių sėkmingai apsigynėme tada, Sausio 13-ąją, sugrįžta. Jie sugrįžta per nešvarius pinigus rinkimuose, per išmoningas specialiąsias tarnybas, per įvairius almaxus. Ir per lietuviškąjį cinizmą - veržtis prie valdžios bet kokia kaina.

Ciniškoji politika yra ir ciniškas požiūris į nešvarius pinigus. Už tai mokame didžiulę kainą: nešvarių pinigų ir Rusijos specialiųjų tarnybų įtaka Lietuvoje pakilo iki pavojingai aukštų postų. Tada, prieš trylika metų, tauta apgynė Seimą ir kartu apgynė Laisvę. Seimas nebuvo okupuotas, ir Laisvė nebuvo sunaikinta. Dabar Seimas turi apginti tautą. Apginti nuo to, kam pats Seimas per trylika metų leido išsikeroti. Apginti nuo ciniškosios politikos, nuo naujalietuviško laisvės supratimo - kad politikoje „viskas galima, viskas leidžiama“, nuo politikos, visiškai atskirtos nuo elementariausių moralės, garbės ir sąžiningumo principų. Apginti nuo pavojų Laisvei, kuriuos atneša paprasčiausi demokratiniai rinkimai, per kuriuos nusivylusieji pasiduoda ciniškosios politikos pažadų pagundoms. Nusivylusiųjų protas yra okupuojamas ciniškais pažadais ir ciniškomis pagundomis, nes jie yra nusivylę, kitokia, neciniškąja, rimtąja politika.

Visi mes, esantys ir kairėje, ir esantys dešinėje, esame kalti, kad leidome ciniškajai politikai Lietuvoje užimti tokias plačias erdves. Lietuvos žmonės nėra dėl to kalti. Jie nėra kalti dėl to, kad mes juos užmiršome. Džiaugiamės Vilniaus klestėjimu bei BVP augimu ir užmirštame, kad toliau nuo Vilniaus, provincijoje, beveik 30 proc. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Ir šis skaičius nemažėja. Užmirštame, kad dirbančiųjų atlyginimų skirtumas tarp Vilniaus ir Tauragės per pastaruosius penkerius metus išaugo dvigubai. Ir šis skirtumas yra linkęs tik didėti. Užmirštame, kad per penkerius metus dvigubai, iki 20 tūkstančių, išaugo asocialių šeimų ir juose augančių vaikų skaičius, kuris dabar siekia jau 50 tūkstančių. Užmirštame, kad per pastaruosius dešimt metų, vaikų, gimusių ne šeimoje, skaičius išaugo penkis kartus ir šiandien siekia jau beveik 30 nuošimčių, o šeimų, susietų santuokos saitais, sumažėjo dvigubai.

Žmonės mato šalia savęs kasdienį neteisingumą, skurdą, yrančias šeimas, tėvus alkoholikus ir betėvius vaikus, - ir jie klausia, kas bus toliau? Kas bus su jų vaikais, jų šeimomis ir jų kaimynais, su jų miesteliais ir su jų valstybe?

Aiškių atsakymų jie neišgirsta, ir todėl jie pyksta arba paprasčiausiai lieka abejingi. Pykdami, per rinkimus jie pasiduoda pagundai atkeršyti. Tuo ir naudojasi ciniškoji politika. Tuo ir naudojasi tie, kurie tokiose nuotaikose mato palankią terpę savo specialiųjų tarnybų veiklai. Pagundos keršyti apimtas protas nėra laisvas ir negali būti pilietiškas.

Visų mūsų pilietiškumą sunaikino sovietmetis, išmokęs, kaip reikia mąstyti ir gyventi neturint laisvės. Anksčiau mūsų mintis siekė užvaldyti Kremlius, dabar - dideli, praktiškai nekontroliuojami pinigai, skiriami politinei reklamai. O ir tie pinigai, kaip parodė šiandieninė krizė, yra Kremliaus žymėti.

Tik švari politika gali apginti Laisvę.

Šiandien Lietuvos politikai gali pasirinkti du kelius – lengvesnį, stengiantis patiems vis labiau ir išradingiau manipuliuoti žmonėmis, kol įsisiūbavęs manipuliacijų smagratis sugriaus pačią valstybę, arba sunkesnį, iš esmės gydantį šią nepilietiškumo ligą. Renkantis šį kelią, reikia susitarti, kad partijos nežais populizmu ir vis „naujomis politikomis“ neskatins keršto jausmo.

Politikai yra atsakingi už tai, kad visuomenė išmoktų rinktis politikos turinį, o ne vien jos reklamą. Visuomenės pilietiškumas neatsiras savaime. Jį išugdysime, jei gerbsime rinkėjus, ir nesieksime jų patraukti vien įtaigiais viešaisiais ryšiais.

Šiandien Laisvės gynybai reikalinga nauja, kitokia Gynybos sutartis tarp visų neciniškųjų politinių partijų. Tokioje sutartyje turėtų būti sutarta, kaip Lietuvos rinkėjai bus apginti nuo nešvarių pinigų, nuo korupcijos, nuo reklaminių manipuliacijų jų jausmais. Tai turi būti sutartis dėl Lietuvos žmonių protų apsaugos nuo naujos okupacijos, nuo ciniškosios okupacijos.Tai turi būti nauja sutartis su Lietuva. Tai šiandien, Sausio 13-ąją, mes privalome pasižadėti padaryti. Tokia yra Laisvės gynėjų valia.1991-aisiais tokia sutartis buvo pasirašyta žuvusiųjų krauju. Joje buvo įrašyti keturi pagrindiniai tikslai - nepriklausomybė, demokratija, rinkos ekonomika ir integracija į Vakarus.

Naujoje sutartyje su Lietuva turime aiškiai pasakyti, kad Lietuva yra juos mylinti Tėvynė visiems, ne vien tiems, kuriems pasisekė.Turime aiškiai pasakyti ir tai, kad pilietiškumas, patriotizmas ir atsparumas ciniškajai politikai yra išugdomas ir išauklėjimas sveikose šeimose, kaimyniškose bendruomenėse ir stipriose mokyklose. Stipri pilietinė visuomenė prasideda nuo stiprių, sveikų šeimų ir nuo vaikų, užaugintų tokiose šeimose.

Mes visi esame didelė šeima. Joje yra visko. Kai kas mūsų šeimoje pavojingai žaidžia degtukais. Kaip vis dar neišaugę iš vaikiško amžiaus. Ir tuo naudojasi kiti. Iš istorijos žinome, kad Laisvė yra labai lengvai sudeginama vaikiškų ambicijų. Todėl vaikus ir reikia auklėti, kitą sykį ir griežtai, bet teisingai baudžiant. Ir tai šiandien, Sausio 13-ąją, mes privalome pasižadėti padaryti. Tokia yra Laisvės gynėjų valia.

Kalba Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingame posėdyje Laisvės gynėjų dienai paminėti

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija