|
Kaime užaugo trys sūnūs
Penktojo dešimtmečio pabaigoje ir šeštojo pradžioje
Panevėžio rajono Krekenavos vidurinėje mokykloje veikė vyresniųjų
klasių pogrindinė pasipriešinimo organizacija Prisikėlimo ugnis,
vienijusi apie 20 jaunuolių. 1951 metų lapkritį beveik visi buvo
saugumiečių areštuoti. Tarp jų buvo ir Šulčių iš gražaus Glitėnų
kaimo du sūnūs Zenonas ir Vytautas. Zenonas mokėsi vienuoliktoje,
Vytautas - devintoje klasėse. Jauniausias Romanas, devintokas, buvo
suimtas 1952 metų kovą. Visi jie, sesės Onutė ir netoli jau ištekėjusi
Melanija augo nedidelėje, bet tvarkingoje, jaukioje sodyboje. Onutė
mokėsi Krekenavos vidurinėje mokykloje. Šulčių šeimoje buvo gerbiamas
mokslas, knyga. Tėvas Vytautas domėjosi politika, klausėsi užsienio
radijo laidų, gaudė kiekvieną laisvą žodį, tikėjo, kad į Lietuvą
sugrįš laisvė. Tėvas tylomis pritarė jaunimo idėjoms, neprieštaravo,
kad visi sūnūs įsitraukė į pogrindinę veiklą. Kaimuose kūrėsi kolūkiai,
sovietiniai ūkiai, girdėjosi tremiamų žmonių raudos. Krekenavos
aikštėje, ant gatvių grindinio, gulėjo išniekinti partizanų kūnai.
Tokioje aplinkoje brendo jaunimo pažiūros.
Karinis tribunolas suimtus jaunuolius nuteisė
įvairiam laisvės atėmimo laikui, daugiausia 25 kalėjimo ir tremties
metams. Zenonas kalėjo Vorkutoje, Intos lageryje, su mons. K.Vasiliausku
(tik nežinau, ar bendravo). Vytautas - Baškirijos, Romanas - Molotovo
(Permės) lageriuose. Po Stalino mirties buvo peržiūrėtas teistumas
ir daugeliui kalinių buvo sutrumpintas bausmės laikas. Vytautas
ir Romanas grįžo anksčiau, Zenonas - 1956 metais, bet 1957-aisiais
vėl buvo areštuotas ir kaip pavojingas nusikaltėlis be teismo
ištremtas į Mordovijos lagerį 25 metams, tačiau 1964 metais sugrįžo
namo. Alytuje vedė lagerio laikų draugo seserį medicinos seselę
Onutę, užaugino sūnų ir dukrą. Lietuvoje baigė Vilniaus inžinerinės
statybos institutą ir iki pensijos dirbo statybos inžinieriumi.
Lageriai palaužė sveikatą, jį ištiko insultas ir po kelerių metų
sunkios ligos 2000-aisiais mirė. Palaidotas Alytaus žemėje. Tėvas,
iškentęs dėl sūnų daug skausmo, mirė 1990 metais.
Vytautas ir Romanas, grįžę iš lagerio, įsidarbino
tarprespublikinėje elektros tiesimo linijoje. Dirbo Estijoje, Latvijoje.
Vytautas Latvijoje ir šeimą sukūrė. Nelaimingo atsitikimo metu 1972
metais žuvo. Palaidotas Krekenavos kapinėse. Sūnus Romanas gyvena
Vilniuje. Motina Ona, greit švęsianti 96-ąjį gimtadienį, dukros
Melanijos slaugoma, gyvena Krekenavoje, dar yra blaivaus proto,
bet jau silpnos sveikatos.
Tokie buvo žaliuojančio kaimo trys sūnūs, kovoję,
kentėję už Lietuvos laisvę. Tokie jie buvo, nes buvo dorų patriotų
tėvų vaikai.
D.TAUČIŪNIENĖ,
buvusi bendramokslė
© 2004 "XXI amžius"
|