Atnaujintas 2004 m. sausio 23 d.
Nr. 7
(1210)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Iš svetimo skausmo turtų nesusikrausi

Bronius VERTELKA

Gerą darbą darantys
Marytė ir Petras Rudeliai

Reikalinga svetimiems

Į „Caritas“ Marytė Rudelienė atėjo tokiu keliu. Tada ji dirbo gėlininkių grandininke. Moterys ėmė sakyti, jog turi išaugtinių drabužėlių, bet nenori jų išmesti į sąvartyną. Drabužėliai tiktų vargstančių šeimų vaikams. Reikėtų tai bažnyčios pagalba organizuoti.

Pasitarti atėjo pas tuometinį kleboną kun. Stasį Kazėną. Šis tarė: „Kodėl jums, Rudeliene, tuo neužsiimti?“ Iš pradžių įsikūrė katalikiškuose senelių globos namuose. Vėliau, grąžinus bažnyčiai pastatą prie pat namų, ten persikėlė. Skirtą salę tinkamai susitvarkė.

Labdaros siunta iš Vokietijos atkeliavo. Pradėjo atnešti drabužėlių ir parapijiečiai. Marytė juos išskalbdavo, išlygindavo. Už savo pinigus pirko skalbimo miltelių, iš savo kišenės už sunaudotą vandenį mokėjo.

Tapo pasauliečiais pranciškonais

Pirmoji į pasauliečių pranciškonų veiklą įsitraukė. Mažai kas apie tokią bendriją žinojo. Ateiti į jos gretas Marytė ir savo vyrą Petrą prikalbino. Rudeliai niekada nebuvo atsitraukę nuo bažnyčios reikalų. Vien todėl, kad savo vaikus vedė į bažnyčią, tuometė valdžia norėjo jiems tėvų teises atimti. Marytė apie tai buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato, kur daugelį metų ji dirbo, direktoriui pasiskundė. Tas ranka numojo: „ Baigia kraustytis iš proto“. Rudeliai užaugino sūnų ir dukrą, sulaukė keturių vaikaičių.

Būdama Šiluvoje biržietė norėjo šv. Pranciškaus statulėlę įsigyti. Norėjo ją vieno pranciškono šeimoje gimusio vaiko krikšto proga padovanoti. Apėjo visą turgelį.Tik vienoje vietoje aptiko statulėlę. Prekeivis sakė, jog sutiko vienintelį žmogų, kuris kažką žino apie šv. Pranciškų.

Net iš savo pensijos aukoja

Dirbdama „Caritas“ Marytė visokių žmonių sutiko. Ateidavo svirduliuojantys, reikalaudavo pinigų. Pasitaikė atvejis, kai puolė muštis. Žino, kaip su tokiais elgtis. Tenka ir nusišypsoti ar pabūti už juos žemesne. O visiems norisi padėti. Netgi iš savo pensijos aukoja. Būna, kad vėliau, kai kurie, supratę savo klystkelius, užsuka padėkoti.

Bet kartą Marytė rimtai susinervino. Užsukęs ūkininkas (per televiziją jį matė prekiaujantį ekologiškai išaugintais produktais) paprašė maisto. Marytė tokį sugėdijo. Šis tik patylėjo, tačiau drabužių išsinešė.

Yra aukojančiųjų

Prieš didžiąsias šventes sunkiai besiverčiantiesiems, invalidams dalija maisto produktus. Kruopas, miltus perka iš parduotuvių. O pinigus suaukoja.Sudaromas labdaros sąrašas. Vienas biržietis gydytojas užsukęs net 100 litų paliko. Aukoja Seimo narys Viktoras Rinkevičius. O vienas verslininkas iškvailino. Palieka drabužių, kurių neparduoda jais prekiaujantieji. Dauguma prašo nerašyti jų pavardžių. Atveža ūkininkai miltų, daržovių, bulvių, taukų, lašinių. Viskas kruopščiai išdalijama. Ką gauna, specialiai išspausdintuose blankuose gavėjas pasirašo. Tvarkyti „Caritas“ reikalus žmonai padeda Petras. „Kaip gera, jei sutiktas žmogus šypsosi“,- sakė Rudeliai.

Biržai
Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija