Atnaujintas 2004 m. sausio 23 d.
Nr. 7
(1210)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Lietuvis nepražus

Nuo seno lietuviai buvo darbštūs, kantrūs ir ištvermingi. Jie pergyveno karą ir sunkius pokario metus, iškentė Sibiro tremtį, kur badas žiūrėjo į akis, kaimo išbuožinimą, kai atėmė žemę, arklius, inventorių, kai varu suvarė į kolūkius. Iškentė melioraciją, kai nušlavė viską nuo žemės, palaidojo pačių rankomis sodintas kriaušes. Dabar, atvažiavus iš toliau, neįmanoma surasti savo tėviškės sodybvietės - viskas apaugę piktžolėmis.

Visa tai lietuviai iškentė laukdami laisvės ir nepriklausomybės. Dabar jau ją turime, bet vis tiek dauguma žmonių vargsta ir kenčia nepriteklius. Kurie ne girtuokliai, tie kabinasi į gyvenimą, daug dirba ir vargsta, bet sunkiai suduria galą su galu, nes, užauginus bekoną, reikia jį pusdykiai atiduoti, už pienelį – tik ašaras, galvijai pigūs. Kiti nuleidžia rankas, iš nevilties net žudosi, kai mato, kad nėra pinigų vaikams į mokslus išleisti ir batams nupirkti.

Aš manau, kad vargti dėl tėvynės gerovės turime visi. Dabar gi vieni valdininkai, gaudami labai didelius atlyginimus, neturi kur pinigų dėti, o kiti – be duonos kąsnio. Kol nesumažins valdininkams atlyginimų, tol nebus lygybės, nebus santarvės ir keros pavydas. Vargstantieji pavydi tiems, kurie nesąžiningu keliu milijonus gauna, kurie, seniau išplėšę bankus, liko nenubausti. Kol nebus teisybės ir lygybės mūsų Lietuvoje, tai ir vienybės nebus, tad:

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi.

Joana JANKAUSKIENĖ
Virbalis, Vilkaviškio rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija