Atnaujintas 2004 m. sausio 23 d.
Nr. 7
(1210)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Žmogiškoji valia ir jos apraiškos

Kas įgalina žmones atlikti nuostabius ir sudėtingus darbus? Valingumas. Kas gali įgyvendinti dideles, kilnias idėjas? Tvirtas valingumas. Kas veda į pergales net ir tada, kai atrodo, jog mažai vilčių laimėti? Tik tvirtas valingumas, ryžtas ir pasitikėjimas savo jėgomis.

Jei mes kruopščiai atliekame sudėtingą, daug fizinių ir dvasinių jėgų reikalaujantį darbą, vadinasi, įdedame į jį dalį savęs. Čia valingumas atlieka pirmutinį ir pagrindinį vaidmenį. Kur stokojama valingumo, ten negali būti ryškių darbo bei kūrybos pasiekimų. Nemalonaus, sunkaus, didelės psichinės ir fizinės įtampos reikalaujančio darbo atlikimas – tai tvirtos valios išraiška. Dirbdami mes nugalime tam tikras kliūtis, o tai reiškia savęs nugalėjimą. Kitaip tariant, sugebame nugalėti abejingumą, baimę, nepasitikėjimą savimi. O kas gali būti didingiau kaip įveikti ir valdyti save!


Tautos skurdas - prevencijos turguje

Maironis yra poetizavęs pirmąją Lietuvos Nepriklausomybę: „gims darbai, prašvis laikai, išauš nauja gadynė“. Ji buvo išaušusi 1918 metais, sūnų krauju ir darbais įtvirtinta per 22 metus. Gyvavusi iki 1940 metų, kada atšliaužęs klasta ir brutalumu raudonasis maras nužudė sūnus ir Laisvę. Pusę šimto metų buvo vykdomas tautos genocidas. Judai, išpardavę turtus ir brolius, už frenčius ir žvaigždes „išvadavę iš vergovės“, sėkmingai vadovavo tankų pašonėje. Išvežami tėvai visiems laikams. Baimė, melas ir brutalumas - tuo remiamas valdymas Lietuvoje. Nori išgyventi, leisti mokytis savo vaikus, - stok į kompartiją, būk paklusnus kaip pelė po šluota. Nori geriau gyventi - girk šlovingąją liaudies gynėją ir jos generalisimus. Vok, bet tai slėpk - tokia buvo išgyvenimo norma.


Prisidengus svetima nuomone

Sausio 13 dieną iškilmingame Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje, skirtame Laisvės gynėjų dienai paminėti, istorikas Liudas Truska savo kalboje rėmėsi prieš pusę amžiaus poeto ir mąstytojo Jono Aisčio parašytais žodžiais: „Tiek daug buvo dėta pastangų, o kuo viskas baigėsi“, paaiškindamas, kad turėtas omenyje 1941 metų birželio antisovietinis sukilimas ir pokario partizanų kovos.

Jau ne pirmas atvejis, kai istorikas L.Truska stengiasi pakreipti visuomenės požiūrį į istorinius įvykius norima kryptimi prisidengdamas kitų nuomone, pritaikydamas ją saviems tikslams, menkindamas pagarbos vertus istorinius faktus.


Nieko nauja po saule

Šventės

Kad vis taip būt, kad vis taip būt,
Kad visos dienos šventės būt.
Kad viena būtų dirbama
Ir ta pati išgeriama…

Tai dar prieškario laikų lietuviška dainelė, kuriai tik dabar, tikėkimės, bus lemta išsipildyti. Jau turime gegužės 1-ąją, kovo 8-ąją, dabar Joninės, o gal netrukus ir Valentino sulauksime. Pluša mūsų parlamentarai!..


Prekiautojo aukų krauju logika

Protestas dėl L.Truskos kalbos
Laisvės gynėjų dienos minėjime

Istorikas Liudas Truska, sakydamas kalbą LR Seime kaip Sausio 13-osios draugijos atstovas, dar kartą apšmeižė ir skaudžiai įžeidė 1941 metų birželio sukilimo dalyvius, Lietuvos partizanus ir visus kovotojus prieš sovietinę okupaciją, pavadindamas jų kovą ir aukas beprasmėmis.

L.Truska pasipriešinimo kovų istoriją atpasakoja taip, kaip ją parašė KGB falsifikatoriai. Sukilėliai – ne kovotojai prieš sovietinį okupantą, o žydų žudikai. Apie holokausto organizatorius ir vykdytojus – vokiečių nacius – L.Truska nesako nė žodžio. Romą Kalantą ir jo herojišką auką jis sulygino su teroristais – bombų sprogdintojais ir įkaitų grobėjais.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija