|
Juodojo scenarijaus repeticijos
Petras KATINAS
Jau pradėta skaičiuoti, kiek dienų liko iki Lietuvos
narystės Europos Sąjungoje, - mažiau kaip šimtas. Premjeras ta proga
pasveikino ministrų kabineto narius ir palinkėjo per tas likusias
dienas efektyviai ir sutartinai padirbėti. Todėl ir dirbama iš peties.
Ypač Prezidentas ir jo štabas. Tik, deja, tas darbas vyksta daugiau
negu keistai. Ir ne euroatlantinių struktūrų link, o atvirkščiai.
Kasdieniai pasivažinėjimai po Lietuvos miestus, aišku, už mokesčių
mokėtojų pinigus, tie patys, jau daugelio atmintinai išmokti, skundai
apie sąmokslą, nepaliaujamos užuominos, kad sąmokslininkai anksčiau
ar vėliau atsidurs už grotų, jog nebus jiems senaties termino, niekaip
nesiderina su tais reikalais, kokių dabar labiausiai reikia valstybei.
Tiesa, Prezidentas buvo sukvietęs Vilniuje reziduojančius
užsienio valstybių diplomatus ir bandė patikinti juos, jog jis deda
visas pastangas, siekdamas pateisinti užsienio šalių pasitikėjimą
bei užtikrinti užsienio politikos tęstinumą. Žodžiu, mandagiai išklausiusiems
Prezidento eilinę tiradą, mažai kuo besiskiriančią nuo tų, kurias
kasdien skelbia savo gerbėjams Lietuvos provincijoje, Rolandas Paksas
diplomatams dar kartą parodė, kad jam svarbiausia asmeniniai dalykai
išlikimas savo poste bet kokiomis priemonėmis. Visa kita nesvarbu.
Dar daugiau, tarsi kokį užkeikimą R.Paksas vis kartoja, jog nėra
jokios Lietuvos diplomatinės izoliacijos, ir įsakmiai patarė politikams
bei žurnalistams liautis apie tai kalbėti. Tai sukėlė dar vieną
pagrįstą įtarimą, kad Prezidentas arba nežino, ką kalba, arba visiškai
nebesuvokia susidariusios situacijos rimtumo. Tą dalyką diplomatiškai
mandagiai susitikime su Prezidentu pažymėjo ambasadorių vardu kalbėjęs
diplomatų dekanas Šventojo Sosto nuncijus arkivyskupas Peteris Stephanas
Zurbriggenas, pareiškęs: Mes, ambasadoriai ir diplomatinių misijų
vadovai Lietuvoje, esame optimistiškai nusiteikę dėl ateities, tačiau
negalime nepastebėti, kad dabar ši valstybė atsidūrusi šiek tiek
įtemptoje ir sudėtingoje padėtyje. Pasakyta pakankamai aiškiai.
O dėl diplomatinės izoliacijos, tai ji didėja
kasdien. Štai, be Italijos prezidento, ir Slovakijos prezidentas
Rudolfas Šusteris atsisakė anksčiau numatyto oficialaus vizito į
Lietuvą. Gerai nors tiek, kad užsienio reikalų ministras Antanas
Valionis bando gelbėti padėtį ir, nuvykęs į Vašingtoną, susitiko
su JAV Kongreso ir Senato nariais, o svarbiausia su valstybės
sekretoriumi Kolinu Pauelu. Šis URM vadovo vizitas labai svarbus,
ypač ryškėjant Rusijos planams paimti savo kontrolėn visą posovietinę
erdvę. Apie tai aiškiai kalba ne tik Kremliaus strategai ir vadinamasis
prezidento V.Putino čekistinis sparnas, dabar galutinai įsitvirtinęs
Rusijos prezidento administracijoje. Lietuvoje gerai žinomas imperijos
atkūrimo šauklys Dmitrijus Rogozinas pareiškė, jog nekantriai laukiąs
netrukus atvykstančio į Maskvą JAV valstybės sekretoriaus K.Pauelo,
su kuriuo esą bus derinami įtakos sferų pasidalijimo klausimai tarp
JAV ir Rusijos. Žodžiu, kažkas panašaus į Jaltos ir Potsdamo susitarimus,
kainavusius Lietuvai ir visai Rytų bei Vidurio Europai ilgus dešimtmečius
vergovės Maskvai. Beje, V.Putinas atleido D.Rogoziną iš savo asmeninio
atstovo Kaliningrado sričiai pareigų, nes, pasak Rusijos prezidento,
jis jau atliko savo pareigas ir tai padarė labai gerai. Kalbama,
kad dabar D.Rogozinas kuruos Baltijos valstybių reikalus. Kaip tai
bus daroma, irgi pakankamai aišku. Apie tai be jokių diplomatinių
užuolankų pareiškė tas pats jau puikiai Lietuvoje žinomas S.Belkovskis,
sakęs, kad, perimant visą posovietinės erdvės, pirmiausia buvusių
sovietinių respublikų, kontrolę ir darant jose įtaką, bus naudojamasi
prorusiškai nusiteikusio elito parama. O jeigu to elito nepakaks,
bus papildomai formuojamos naujos tos elito pajėgos. Kokiu būdu
formuojamas tas elitas, kasdien matome Lietuvoje. Pirmiausia rusiškais
pinigais, nes, anot S.Belkovskio, Rusijos ekonominis potencialas
labai didelis.
Na, o pagrindinis rusiškojo elito branduolys
jau suformuotas. Aišku, tai ne vien prezidentas R.Paksas ir jo aplinka.
Jis bus paliktas tiktai fasadui pridengti. Tikruoju Lietuvos šeimininku
rengiamas visai kitas asmuo, netgi ne J.Borisovas, o V.Uspaskich.
Gal net mafijos veikėjas ir pretendentas į kaimyninio Kaliningrado
gubernatorius Anzoris Aksentjevas-Kikališvilis bus pakviestas. Apie
šį veikėją Seimo Apkaltos komisijai užsiminė ir buvęs R.Pakso patarėjas
R.Ačas. Paklaustas, ar R.Paksas pernai rugsėjo mėnesį vykusio vizito
į Gruziją metu susitiko su tuo garsiuoju Anzoriu, R.Ačas sakė jo
asmeniškai nematęs, bet pripažino, kad pokalbio su buvusiu Gruzijos
prezidentu E.Ševardnadze metu trečiuoju asmeniu buvo Kikališvilis.
Tačiau, be abejonės, visos Maskvos viltys dabar
siejamos su oligarchu V.Uspaskich, kiekvieną dieną rengiančiu įspūdingus
pažadų dalijimo spektaklius, toli pralenkiančius R.Pakso ir jo patarėjų
rengiamus vakarėlius. V.Uspaskich, praeitą savaitę sukvietęs į
Kauno sporto halę tūkstančius savo gerbėjų, be jau įprastų pažadų,
tiesiai išdėstė savo veiksmų planą. Esą nors jis ir užjaučia R.Paksą,
tačiau Prezidentas turėtų būti tyras kaip krištolas. (Na, kaip tas,
kuris gaminamas Baltarusijoje.) O R.Paksas, anot V.Uspaskich galėtų
apvalyti Lietuvą nuo visų ir nuo savęs. Tokiu būdu leista suprasti,
jog, nepaisant, kuo baigsis Prezidento apkalta, V.Uspaskich jau
pasirašė jam nuosprendį. Neatsitiktinai tarp V.Uspaskich gerbėjų
pasirodo vis tie patys patriotai buvęs sovietinis milicininkas,
dar tais laikais pagarsėjęs savo brutaliu elgesiu, V.Mažonas, respublikonas
K.Petraitis, gana prieštaringai vertinamas verslininkas J.Urbaitis
ir, aišku, šustauskininkai. Visi jie dalyvauja ir R.Pakso vakarėliuose.
Tačiau, atrodo, kad visi šie marginalai vis labiau linksta prie
Kėdainių feodalo. Mat tas turi kur kas daugiau galimybių numesti
nuo savo, tiksliau, nuo Maskvos, stalo pasilikusius likučius.
Per pastaruosius metus Lietuva tarptautinėje arenoje
kasdien praranda sunkiai pasiektą įdirbį einant į euroatlantines
struktūras. Ne dienomis, o valandomis prarandamas pasitikėjimas
Lietuva. Netgi Japonijos spaudoje pasirodo pranešimai, kad politinė
krizė Lietuvoje nėra tiktai laikinas nesusipratimas. Todėl nereikia
apšaukti pesimistais tų, kurie kalba, kad jeigu ir tapsime ES ir
NATO narėmis, tai tik trečiaeilėmis. Vašingtone ir Briuselyje puikiai
matoma, kas vyksta. Taip pat ir vis didėjantys grėsmės debesys,
plaukiantys iš Rytų. Jeigu politinė sumaištis Lietuvoje nesibaigs
artimiausiu metu, o tam vilčių kasdien vis mažėja, nestabilumas
garantuotai atbaidys užsienio investuotojus. Kitas dalykas, kas
gi gali paneigti, kad paskutinę akimirką kvietimai Lietuvai į ES
ir NATO gali būti ir atidėti. Netgi tuo atveju, jeigu būsime pakviesti,
tai pasitikėjimas Lietuva bus minimalus. Būsime palikti vadinamojoje
pilkojoje zonoje. O tai yra tas pats, kaip Rusijos provincijoje.
Nors, tiesą sakant, jau ir dabar esame toje zonoje, ypač žinant,
kad faktiškai visas Lietuvos energetikos sektorius atsidūrė Rusijos
kontrolėje. Tačiau tai dar ne viskas.
Didžiuliame pavojuje atsidūrė Mažeikių nafta.
Mat Rusijos generalinė prokuratūra paskelbė dar trijų Jukos kompanijos
bendrasavininkių tarptautinę paiešką. Tarp jų ir Michailo Brudno
Mažeikių naftos valdybos pirmininko ir Jukos kompanijos vieno
stambiausių akcininkų. Tai reiškia viena Kremlius užsimojo sunaikinti
Jukos. Tokiu atveju, Mažeikių nafta pereis Rusijos valdžios
kontrolėn, netgi ne Lukoil. Todėl reikėtų visiškai pritarti Seimo
pirmininkui A.Paulauskui, kuris pareiškė, kad reikia kuo greičiau
spręsti Mažeikių naftos klausimą ir, nepaisant nemažų išlaidų,
išpirkti iš Jukos Mažeikių naftos akcijas. Tam, kaip jau įpratęs,
nepritaria premjeras A.Brazauskas, teigdamas, jog kol kas dar nejaučiąs
didelio pavojaus.
Taigi, anot daugelio politikos apžvalgininkų,
Lietuvoje jau vykdomas juodasis scenarijus. Scenarijaus autoriai
Maskvoje, o aktoriai ir statistai Vilniuje ir Kėdainiuose. Spektaklis
vyksta. Pagrindinis personažas Prezidentas jau keli mėnesiai nebevykdo
savo tiesioginių pareigų. Belieka tikėtis, kad jau ranka pasiekiama
narystė ES ir NATO nenuplauks pro šalį. Juk absurdiška kalbėti,
kad Lietuva galėtų tapti kokių nors Vakarų saugumo struktūrų nare,
jeigu ji bus padaryta Rusijos kontroliuojamu Šiaurės vakarų kraštu.
© 2004 "XXI amžius"
|