Atnaujintas 2004 m. sausio 28 d.
Nr.8
(1211)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Vašingtono ryžtas

Petras KATINAS

Mes nepamiršime savo draugų

Dž.Bušas

Visas pasaulis nekantriai laukė JAV prezidento Džordžo Bušo metinio pranešimo. Ir ne tik todėl, kad vis dar tebevyksta Irako konfliktas bei nesiliauja teroristų išpuoliai. Mat šis prezidento pranešimas jau yra paskutinis šioje kadencijoje prieš lapkritį vyksiančius JAV prezidento rinkimus. Prezidento kalba truko beveik valandą. Daugelis apžvalgininkų laukė, kad Dž.Bušas savo kalbą skirs daugiausia ekonominiams klausimams. Tačiau, neapeidamas jų ir pirmiausia pažymėdamas apie mokesčių mažinimo būtinumą, JAV prezidentas tvirtai gynė sprendimą dėl karo Irake ir kovą su tarptautiniu terorizmu. O dėl mokesčių mažinimo, su kuo nenori sutikti prezidento oponentai demokratai, tai Dž.Bušas sakė: „Jeigu valstybė nesugeba susidoroti su gaunamais pinigais, tai reikia juos atiduoti žmonėms, o jie jau žinos, ką su jais daryti“.

JAV prezidentas tvirtino, kad po tragiškosios 2001 m. rugsėjo 11-osios Amerikos padėtis tebėra tvirta, o valstybė kupina tikrumo dėl savo ateities. Apžvalgininkai ypač atkreipia dėmesį, kad Dž.Bušas aiškiai leido suprasti, jog JAV neprašys kieno nors jokio leidimo pastangoms užtikrinti savo valstybės ir piliečių saugumą. Pasak Dž.Bušo, veiksminga diplomatija yra būtina, tačiau žodžiai veiksmingi tiktai tada, jeigu juos remia jėga. Jis taip pat pažymėjo apie JAV siekimą sparčiai panaudoti kosmosą ne tik ekonomikos, bet ir gynybos tikslams. Kaip žinoma, Dž.Bušas pateikė įspūdingą JAV kosmoso programą, numatančią įsteigti nuolatinę JAV bazę Mėnulyje ir pastatyti kosmodromą pilotuojamiems erdvėlaiviams ne tik į Marsą, bet ir į toliau esančius kosmoso objektus. Prezidentas priminė žymių JAV mokslininkų tyrinėjimų duomenis, jog Mėnulyje yra neišsemiamų atsargų vertingo bei ekologiškai švaraus branduolinio kuro, kuris nepalieka radioaktyvių atliekų. Gavusios šį kurą JAV galėtų nebepriklausyti nuo Saudo Arabijos bei kitų arabų šalių naftos ir jų diktuojamų kainų.

Aišku, Dž.Bušo kalba buvo skirta ir būsimiesiems prezidento rinkimams bei jo būsimajam oponentui Demokratų partijos kandidatui. Jis sakė, jog Amerika ir toliau privalo žengti pirmyn, o išrinkus demokratų kandidatą gali būti pasukta atgal.

Kaip žinoma, dabar įvairiose JAV valstijose vyksta pirminiai rinkimai dėl Demokratų partijos kandidato. Kai bus susumuoti pirminių rinkimų valstijose rezultatai, jų laimėtojas ir bus paskelbtas Demokratų partijos kandidatu lapkričio mėnesį įvyksiančiuose rinkimuose. Tarp pačių demokratų pretendentų vyksta arši konkurencinė kova, kuri, žinoma, tik į naudą dabartiniam prezidentui. Kol kas, ypač po buvusio Irako diktatoriaus Sadamo Huseino suėmimo, Dž.Bušo populiarumas visuomenėje pakilo. Tik paskelbus apie diktatoriaus suėmimą, per vieną dieną Dž.Bušo reitingas šoktelėjo nuo 52 iki 58 proc. Tiesa, pagrindinė demokratų kritikos ugnis nukreipta į tai, kad iki šiol Irake taip ir nerasta masinio naikinimo ginklų, taip pat į tai, kad nuo praėjusių metų gegužės 1-osios, kai Dž.Bušas paskelbė apie karo Irake pabaigą, Irake žuvo daugiau amerikiečių karių nei nuo karinės operacijos pradžios.

Tad kas gi tie Demokratų partijos kandidatai, pasirengę sukryžiuoti špagas su Dž.Bušu? Jų kol kas aštuoni. Aišku, tarp šios aštuoniukės yra gana pilkų ir populistinių asmenybių. Tarp rimčiausių Demokratų partijos kandidatų apžvalgininkai išskiria Vermonto valstijos gubernatorių, gana ekscentrišką politiką Hovardą Deaną, kuris save vadina „visos Amerikos dekanu“, o išgarsėjo tuo, kad leido savo valstijoje tuoktis homoseksualams. Jis taip pat yra Irako karo kritikas ir Dž.Bušo mokesčių sumažinimo programos priešininkas. Pasak H.Deano, dėl mokesčių sumažinimo nukentės socialinės programos.

Kitas demokratų pretendentas į prezidentus – buvęs vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas generolas Veslis Klarkas. Jis yra baigęs prestižinę Vest Pointo karo akademiją bei Oksfordo universitetą, garsėja kaip nepriekaištingas kariškis. V.Klarkas nekritikuoja Irako karo, tačiau kaltina Dž.Bušą neryžtingumu ir teigia, kad, būdamas prezidentu, jis jau seniai būtų sučiupęs teroristų grupuotės „Al Qaeda“ lyderį Osamą bin Ladeną.

Trečiasis pretendentas yra senatorius Džonas Keris, garsėjantis kaip užkietėjęs pacifistas ir gana turtingas žmogus. Tačiau jo priešininkai pačioje Demokratų partijoje kritikuoja jį už nenuoseklumą, nes Irako karo pradžioje jis palaikė Dž.Bušą, bet vėliau savo nuomonę pakeitė.

Taigi kol kas rimtesnių konkurentų dabartinis JAV prezidentas lyg ir neturi. Aišku, po poros mėnesių daug kas gali pasikeisti. Ypač jeigu didės amerikiečių karių aukų skaičius Irake. Na, o JAV sąjungininkai, ypač Rytų ir Vidurio Europoje, susilaukė aukšto JAV prezidento įvertinimo. Jis nuoširdžiai padėkojo joms, skirtingai nuo „senosios Europos“ šalių, nepritarusių JAV karinei operacijai Irake. Pasak Dž.Bušo, JAV niekada nepamirš tų šalių, kurios pagal išgales padėjo JAV sunkią valandą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija