|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
Dvasininkas šalia žmogaus Benjaminas ŽULYS
Ženklūs poslinkiai Kunigas, ypač parapijos klebonas tai ne vien sielovadininkas, doros ugdytojas, patarėjas ir guodėjas žmogui sudėtingą valandą, nors tai yra ypač svarbi jo pareiga bei pašaukimas. Be to, tikriausiai sunku būtų nubrėžti ribą tarp tiesioginių bažnytinių pareigų ir kultūrinės veiklos, tradicijų puoselėjimo, patriotizmo ugdymo, kitos dvasinės pasaulietinės veiklos sričių. O kur dar vadinamieji ūkiniai, administraciniai reikalai, kurie lydi kiekvienos parapijos kunigą kleboną. Visa tai būdinga ne vien šio meto vyskupijų, parapijų ganytojams, tai rūpėjo ir ankstesnių laikų iškiliems ir kuklesniems Bažnyčios tarnystės žmonėms. Toks yra juos lydintis bruožas - rūpintis žmonėmis visokeriopai ir visada įvairiose jų gyvenimo dienose. Apie tai buvo gan plačiai kalbėta Kauno rajono savivaldybėje įvykusiame Kauno rajone sielovados darbą dirbančių Vilkaviškio vyskupijos kunigų susitikime su rajono vadovais. Kauno arkivyskupijoje dirbantys kunigai į susitikimą neatvyko. Pokalbyje dalyvavo Aleksoto dekanato vicedekanas, Garliavos klebonas kun. Kęstutis Vosylius, Ežerėlio ir Zapyškio parapijų klebonas bei Kačerginę aptarnaujantis kun. Antanas Mickevičius, Tabariškių parapijos klebonas kun. Jordanas Kazlauskas, taip pat Kauno rajono meras Leonardas Gineika, vicemerė Nijolė Kliučienė, savivaldybės administratorius Vytas Yla, savivaldybės tarybos komitetų pirmininkai Asta Sederevičiūtė bei Donatas Jankauskas. Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčios klebonas kun. J.Kazlauskas priminė sovietinius laikus, kai parapijos teritorijoje, Ringauduose, nebuvo ne tik mokyklos, bet ir jokio kultūros židinio, vietiniai gyventojai laisvalaikiu neturėdavo kur susirinkti, pavakaroti. Nebent grupelėmis sueidavo pas kurį nors stiklelį mėgstantį kaimyną, kitą tokio pomėgio bendramintį. Tiesa, ir dabar čia ne viskas gerai, bet jau veikia bendruomenės namai, kur savo laisvalaikį leidžia jaunas ir vyresnio amžiaus žmogus, įrengiamas parkas, bus vasaros estrada taigi ir dar įvairesnių kultūros renginių. Anais laikais vietos dvasininkai ne ką galėjo tuometinei valdžiai patarti, tų patarimų niekas nepaisė. Dabar reikalai eina geryn ir žmonės kultūrėja, tampa geresni, dvasingesni, nors spręstinų problemų, kaip visoje Lietuvoje, dar yra. Kelia rūpestį ir Noreikiškėse Žemės ūkio universiteto žinioje esantis Dvasinio ugdymo centras. Jam toliau įrengti stinga lėšų, o universitetas ne iš pačių turtingiausių organizacijų. Pinigų paieškos Žinoma, nemažai galima nuveikti ir be ženklesnių finansinių investicijų, tačiau visai be jų išsiversti neįmanoma taip buvo visais laikais, taip yra dabar. Garliavos klebonas kun. K.Vosylius pasidžiaugė, kad Garliavos mieste baigiami įrengti parapijos namai, gegužės pabaigoje jie tikriausiai bus atidaryti. Gyventojai juose galės paminėti religines, patriotines, kitokias gražias šventes, aptarti savus rūpesčius. Šie namai kainuoja nemažai, bet pinigų surasta. Tik štai jau kuris laikas Garliavoje (ir kai kuriose kitose parapijose) vis dar oficialiai neapiforminama apie bažnyčią ir kleboniją esanti žemė. Nors, kaip sakė kunigas, visi dokumentai Kauno apskrities Žemėtvarkos padaliniui seniai paduoti. Ko delsiama, nežinia. O pro kiaurą Ežerėlio bažnyčios stogą, ypač per lietų ar per atodrėkį, sunkiasi, čiurkšlėmis srūva vanduo. Stogo remontui, tiksliau, jo rekonstrukcijai, reikia pinigų. Be to, anot klebono, vietiniams gyventojams bažnyčia vis dar primena sovietinių laikų kultūros namus. Tad dar šį bei tą čia reikėtų keisti, pertvarkyti. Investicijų reikia ir šalia šiaip taip gyvuojantiems šarvojimo namams. O kur dar neseniai sudegusi Zapyškio parapijos, kurią aptarnauja Ežerėlio klebonas, dabar jau buvusi klebonija. (Klebonas gyvena netolimoje Kačerginėje nuomojamame bute.) Jai atnaujinti prireiktų apie 52 tūkst. litų. Tik ar verta? Juk pastatas statytas 1927 metais, ir jį atnaujinti neapsimoka. Tiesa, prie dabartinės vietos vidurinės mokyklos stovi dar 1940 metais statytas, o 1946-aisiais sovietmečio valdžios nacionalizuotas Zapyškio bažnyčiai priklausęs pastatas. Dabar jis priklauso rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriui, yra gerokai apleistas. Atsiimti kompensaciją už buvusį Bažnyčios turtą ar gauti už jį kitą lygiavertį pastatą vargu ar pavyktų. Tačiau rajono savivaldybės vadovai šiame susitikime patarė kreiptis į rajono Tarybą, gal pavyktų surasti vienokią ar kitokią išeitį. Kitas jau apie dešimt metų niekieno neprižiūrimas pastatas yra Kačerginėje jame būtų galima įkurti verslo ir amatų mokyklą ar panaudoti kitoms humaniškoms reikmėms. Bet vėlgi pinigai. Jų reikia ir senosios, šalia Nemuno stovinčios Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios tolesnei rekonstrukcijai. Meras L.Gineika sakė: Visa tai suprantu, bet ką aš galiu atsakyti kai kurių mokyklų vadovams, kai jie man parodo kone pūvančius, vos ne krentančius langus, vos ant vyrių besilaikančias duris, kiaurus stogus? Žinoma, savivaldybė bažnyčioms privalo padėti, ir neabejoju, kad pagal išgales padėsime. Meras, taip pat vicemerė N. Kliučienė, Tarybos komitetų pirmininkai A.Sederevičiūtė, D.Jankauskas, administratorius V.Yla atkreipė dėmesį į tai, kad prieš kurį laiką savivaldybės Taryba nutarė net pustrečio milijono litų paremti Kauno Žalgirio krepšinio komandos išlaikymą, per penkerius metus jai skiriant po pusę milijono litų. Šio susitikimo su rajono dvasininkais metu savivaldybės vadovai nutarė siūlyti rajono Tarybai tokį nutarimo vykdymą sustabdyti. Tada galbūt atsirastų lėšų paremti tiek kai kurioms bažnytinėms, tiek kitoms rajono reikmėms. Kaunas Ričardo ŠAKNIO nuotrauka
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |