Atnaujintas 2004 m. sausio 30 d.
Nr.9
(1212)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Ekumeninė dvasia

Mindaugas BUIKA

Jaunosios Sirijos krikščionės
Namas Armėnų kvartale Alepe
Alepas - antras pagal dydį Sirijos
miestas, kuriame gyvena
apie 1,5 mln. žmonių

Senųjų Alepo bažnyčių bokštai

Popiežius Jonas Paulius II, kalbėdamas apie sausio 18-25 dienomis vykusios tradicinės Maldos už krikščionių vienybę savaitės programą, pažymėjo, kad jos temą, pagal per Paskutinę vakarienę sakytus Jėzaus žodžius „Duodu jums savo ramybę“ (Jn 14, 27), pasiūlė Sirijos miesto Alepo krikščionių bendruomenė. „Reikšminga, kad būtent šią temą pasiūlė Artimųjų Rytų regiono Bažnyčios, kur vienybė ir taika yra aštriausiai juntami prioritetai“, - sakė Šventasis Tėvas, sausio 18 dieną susitikęs su maldininkais Romos Šv. Petro aikštėje sekmadienio vidudienio maldos proga.

Iš tikrųjų Bažnyčios Rytuose per savo 2000 metų egzistenciją turėjo gyventi dažnai unikaliomis ir sunkiomis istorinėmis aplinkybėmis. Šios senosios Bažnyčios šalyse, kurias galima laikyti krikščionybės gimtine, beveik nėra turėjusios pageidautinos taikos ir ramybės. Todėl malda už taiką joms visada buvo esminis liturgijos elementas. Šis paveldas ir tradicija, o taip pat nerami šiandiena, taikos troškimą daranti ne mažiau aktualų, ir nulėmė tai, kad 2004 metams Maldos už krikščionių vienybę tema buvo pasirinkta būtent ši.

Kitas Artimųjų Rytų regiono Bažnyčių gyvenimo bruožas yra jų konfesinė gausa ir tuo pat metu akivaizdi mažuma, aiškiai vyraujant islamo religijai. Dėl to jų tarpusavio solidarumas bei ekumeninis bendravimas yra ne abstraktus idealas, bet gyvybiškas poreikis. Tik per ekumeninio bendrumo dvasios palaikymą ir stiprinimą yra įmanoma šių Bažnyčių prasminga egzistencija. Bendra kova už išlikimą ir ateities vizija, kasdieniai taikos rūpesčiai ir viltis yra stiprus jas jungiantis ryšys.

Būtent tai pasakytina ir apie pusantro milijono gyventojų turintį Alepo miestą (antrą pagal dydį Sirijoje po sostinės Damasko), kuriame krikščionys yra aiški mažuma. Nors krikščionys sudaro tik 10 proc. Alepo miestiečių (likusieji – musulmonai), tačiau šių yra net vienuolika svarbių bažnytinės administracijos vienetų; trys stačiatikių eparchijos (Armėnų Apaštalinės Bažnyčios, Antijochijos stačiatikių patriarchato, Antijochijos sirų patriarchato), šešios katalikų vyskupijos (melchitų, armėnų katalikų, sirų katalikų, maronitų, chaldėjų ir lotynų katalikų) bei dvi protestantų bendruomenės (armėnų ir arabų). Taigi Alepą galima vadinti tikru „ekumeniniu miestu“. Krikščionių vyraujanti liturginė kalba yra arabų, tačiau pamaldose galima išgirsti senąją armėnų ir sirų kalbas.

Alepe veikia 36 katedros ir bažnyčios, taip pat 17 koplyčių ir 21 vienuolijų konventas. Sielovadoje dirba 98 kunigai, taip pat 75 seserys vienuolės. Dvasinių pašaukimų ugdymu rūpinasi trys mažosios seminarijos ir trys jaunimo formacijos centrai, karitatyvinėje, švietėjiškoje ir kultūrinėje veikloje globojamos hierarchų pasižymi krikščioniškos mokyklos, ligoninės, senelių ir našlaičių prieglaudos, kurios tarnystę vykdo visų stoką patiriančių žmonių atžvilgiu, nepriklausomai nuo religinės priklausomybės. Dar daugiau, kaip visoje Sirijoje, taip ir Alepe išsiskiria krikščionių ir musulmonų ryšių gyvumas ir geros kaimynystės dvasia.

Abiejų religijų tikinčiųjų santykių broliškumas ir nuoširdumas yra paženklintas pagarba ir bendradarbiavimu bei dalyvavimu nacionalinių reikalų sprendime. Sirijos krikščionys turi savo atstovus parlamente bei kitose svarbiausiose valstybės valdymo struktūrose. Jie džiaugiasi visų pilietinių teisių turėjimu ir lygiaverčiu traktavimu sekuliarių įstatymų atžvilgiu, todėl stengiasi būti geranoriški ir lojalūs savo šalies gyventojai.

Ekumeniniai santykiai tarp skirtingų krikščioniškų konfesijų Alepe, kaip ir visuose Artimuosiuose Rytuose, patyrė sparčią pažangą per praėjusius dešimtmečius po II Vatikano Susirinkimo ir ypač po prieš 40 metų įvykusio istorinio popiežiaus Pauliaus VI ir Konstantinopolio patriarcho Atenagoro susitikimo Jeruzalėje. Dabar miesto krikščionių hierarchai, susijungę į Alepo krikščioniškų bendruomenių vadovų tarybą, kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį renkasi pasitarti dėl pastoracinių klausimų, priimti bendrus sprendimus socialinėje srityje bei dėl kitų visuomeninio pobūdžio aplinkybių. Kasdienėje praktikoje krikšto, santuokos ar laidotuvių apeigos dažnai tampa ekumeniniais įvykiais, kuriuose dalyvauja skirtingų konfesijų kunigai ir vyskupai. Ekumeninių santykių Alepe kulminacija tampa kasmet iškilmingai ir sutelktai minima Maldos už krikščionių vienybę savaitė, kuriai pasirengti ir pravesti sudaroma mišri ir autoritetinga komisija.

Šios savaitės metu ekumeniniai renginiai vyksta Alepo katalikų, stačiatikių ir protestantų maldos namuose. Atskiros dienos skiriamos visiems tikintiesiems, jaunimui ir dvasininkams, kurios paprastai baigiasi broliška „agape“. Beje, jau tapo tradicija, kad šiame Sirijos mieste stačiatikių kunigams rengiamose rekolekcijose dalyvauja ir katalikų dvasininkai, o vietinio Katalikų akcijos sąjūdžio susitikimuose aktyviai pasireiškia stačiatikiai. Ekumenizmo dvasios yra kupina kiekvienos konfesijos spauda, taip pat ir bendros ekumeninės komisijos parengti tikybos vadovėliai, naudojami visų tiek Alepo, tiek ir visos Sirijos krikščionių mokyklose.

Ekumeninę Alepo dvasią gerai atspindėjo ir 2002 m. kovo 17 d. inauguruota nauja Šv. Juozapo bažnyčia, kuri skirta viso miesto krikščionims. Šios unikalios bažnyčios inauguravimo iškilmėms drauge su abiem Sirijos stačiatikių ir Rytų apeigų katalikų patriarchais vadovavo Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kardinolas Valteris Kasperis. Visos Alepo krikščionių bendruomenės ypač skatina teologinį ir doktrininį dialogą, kad būtų nustatyta bendra Velykų data. (Kai kurios Rytų Bažnyčios vis dar švenčia Kristaus Prisikėlimą pagal senąjį Julijaus kalendorių, kitos – pagal Grigaliaus kalendorių.) Pasaulio Bažnyčių Taryba kaip tik Alepe surengė tarptautinį suvažiavimą dėl Velykų datos suvienodinimo, ir šis renginys dabar žinomas „Alepo pasitarimo“ vardu.

Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas į Siriją, vykęs 2001 m. gegužės 5-8 d., be abejonės, paskatino tiek ekumeninio, tiek krikščionių ir musulmonų tarpreliginio dialogo dvasią visuose Artimuosiuose Rytuose. Nors šio vizito programos specifika neleido Šventajam Tėvui atvykti į Alepą, tačiau miesto religiniai vadovai kartu su gausiais tikinčiaisiais buvo nuvažiavę į Sirijos sostinę Damaską jo pasveikinti ir dalyvavo Popiežiaus vadovautuose ekumeniniuose susitikimuose.

Nuotraukos iš vokiečių kalba leidžiamo žurnalo
„Mariannhiller Missionskalender“

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija