XXI amžius

Pasklidusi po pasaulį maldaknygė

2001-ųjų pabaigoje Kauno politinių kalinių ir tremtinių sąjungos patalpose buvo pristatyta naujai išleista Adelės Dirsytės maldaknygė "Marija, gelbėki mus". Į renginį, kurį vedė Daina Kazlauskienė, atvyko Katalikų teologijos fakulteto VDU dekanas mons. doc. dr.Vytautas Steponas Vaičiūnas, knygų leidėjas Domas Akstinas, Snieguolė Jurskytė, surinkusi užsienio kalbomis išleistų A.Dirsytės maldaknygių "Marija, gelbėki mus" rinkinį, tremtiniai, politiniai kaliniai.
D.Kazlauskienė priminė A.Dirsytės gyvenimo kelią, nueitą iš Teologijos-filosofijos fakulteto iki Sibiro golgotos, o mons.doc.dr.V.S.Vaičiūnas apžvelgė A.Dirsytės gyvenimo ir veiklos vingius. "Ši moteris parodė mūsų tautai ir pasauliui, kokia stipri tikėjimo galia, - sakė jis. - Negalima nesižavėti A.Dirsytės milžinišku Dievo Tiesų tikėjimu. Jos pavyzdys sustiprina kiekvieną iš mūsų silpnumo ar abejonės akimirką. Adelė - Lietuvių tautos pasididžiavimas. Visi žinome, kad ruošiama medžiaga paskelbti šią moterį Katalikų Bažnyčios kankine ir palaimintąja."
Mons.V.S.Vaičiūnas taip pat pašventino Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos patalpas.
A.Dirsytės veiklą nagrinėjo naujosios maldaknygės leidėjas D.Akstinas. Tai jo iniciatyva 500 egzempliorių tiražu išleista A.Dirsytės maldaknygė "Marija, gelbėki mus".
1959-aisiais Vakarus pasiekė miniatiūrinė ranka rašyta maldaknygė "Marija, gelbėki mus". Ilgai nežinota, kas jos autorius. Kas sugebėjo perteikti tokį ryškų ir nepalaužiamą tikėjimą?
Kun.Kęstutis A.Trimakas išvertė šią maldaknygę į anglų kalbą ir 1959 m. vasario 16 d. laisvajame pasaulyje - JAV pasirodė pirmoji laida.
Kun.prof.K.Trimakas yra pasakojęs, jog, versdamas maldaknygę į anglų kalbą, su ja niekur nesiskyrė ir per savo pirmąsias šv.Mišias ją laikė ant altoriaus. Knygelėje - laisvės troškimas ir rūpinimasis tautos bei tėvynės likimu, troškimas išsklaidyti neapykantą ir skleisti meilę.
Sibire parašytas maldynėlis "Marija, gelbėki mus" tapo labiausiai paplitusiu leidiniu visame pasaulyje.
Lietuvos radiofono kūrėjo prof. plk. Alfonso Jurskio duktė Snieguolė Jurskytė, ilgus metus gyvenusi JAV, Los Andžele, surinko A.Dirsytės įvairiomis pasaulio kalbomis išleistas maldaknyges.
S.Jurskytė pateikė įdomių faktų susirinkusiesiems: "Maldaknygė, dar vadinama Sibiro lietuvaičių maldaknyge, datuota 1953 m. vasario 16 d., o jau 1959 m. vasario 16 d. pasirodė Amerikoje. Tai buvo kun. K.Trimako vertimas. Vėliau ji anglų kalba buvo išleista 1963-aisiais, 1964-aisiais ir 1965 metais JAV - iš viso 60 tūkst. egzempliorių tiražu".
1960 metais maldaknygė pasirodė vokiečių kalba, leidimas buvo pakartotas (45 tūkst. egz.). 1961-aisiais olandai ją išleido didžiausiu - 450 tūkst. egz. - tiražu. 1962 metais italai, sukūrę įspūdingą viršelį, išleido A.Dirsytės maldaknygę 10 tūkst. egz. tiražu, 1966-aisiais ji pasirodė Lenkijoje ir Prancūzijoje. Pogrindyje Lietuvoje maldaknygė buvo leidžiama labai dažnai. S.Jurskytės rinkinyje yra 1964 ir 1970 metais išleisti egzemplioriai. 1990-aisiais JAV vėl buvo pakartotas leidimas pagal 1959 metų leidinį.
Maldaknygė išleista ir kinų kalba. Metai ir tiražas nenustatyti. Ją išleido ispanai, portugalai. Žodžiu, bendras leidimo visomis kalbomis tiražas viršija milijoną egzempliorių!
Minint pirmųjų trėmimų į Sibirą 60-metį, išleista maldaknygė su A.Dirsytės rankraščio faksimile. Jos dydis - 5x8 cm. Joks kitas Lietuvos atstovo kūrinys neturėjo tokio milžiniško - milijoninio tiražo. Tai didžiulė garbė A.Dirsytei.
Sibiro lietuvaičių maldaknygę Milano arkivyskupas kardinolas Montinis, vėliau tapęs popiežiumi Pauliumi VI, apibūdino taip: "Lietuvaičių tremtinių maldos yra jaudinantis labai didelės vertės dokumentas, kurį reikėtų aukso raidėmis įrašyti į tikrąją krikščioniškąją literatūrą, kuri leidžia pajusti paslaptingąjį šv.Dvasios alsavimą. Kol pasaulyje bus kančia, kol bus neteisingumas ir priespauda, tol šios maldos nepraras savo aktualumo. Jos visada liko aktualios ir dėl to, kad skiriasi nuo kitų maldų, panašiai kaip Evangelija skiriasi nuo kitų knygų".
Vestminsterio arkivyskupas Bazilijus Hume rašė: "Negalima nesistebėti žmogaus dvasios pajėgumu pakilti ne tik iš vargingos būklės, bet ir ją padaryti glaudesniu priartėjimu prie Dievo".
Tik Atgimimo metais Aldona Pakštytė, buvusi tremtyje, atskleidė paslaptį įvardindama Adelę Dirsytę maldaknygės autore. Beveik visas maldas parašė mokytoja A.Dirsytė. Tik maldą į Švenčiausiąją Mergelę Mariją ir Rožinio paslapčių apmąstymus parašė Leontina Eimontaitė-Motiejūnienė.
Vienos tremtinės klijavo mažyčius popieriaus lapelius, kitos siuvinėjo viršelius, perrašinėjo tekstą. Taip gimė maldaknygė, pavadinta "Viešpatie, prikelk mano tautą". Vėliau likimas išblaškė lietuvaites po įvairius Kolymos lagerius. Amerikoje išleista ir į daugelį pasaulio kalbų išversta maldaknygė "Marija, gelbėki mus" yra ta pati lietuvaičių tremtinių maldaknygė.
A.Dirsytės naujos laidos maldaknygės pristatymo vakarą Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos patalpose viešnia iš Jakutijos Tatjana Krasnopolskaja-Chorodesnikova pateikė iš gintaro smilčių sukurtus 16 paveikslų, kuriuose - Lietuvos tremtinių, politinių kalinių tremties vietų, kančių epizodai. Parodą gali aplankyti visi norintieji.
Vakaro pabaigoje koncertavo politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras "Ilgesys" (meno vadovas Antanas Paulavičius).
Leidykla "Atmintis" Filadelfijos lietuvių moterų federacijos klubo ir Kauno arkivyskupijos kurijos lėšomis išleido A.Dirsytės maldaknygę "Marija, gelbėki mus".

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus įžanginis žodis A.Dirsytės maldaknygės įvadui

Didžiojo jubiliejaus metais Šventųjų skelbimo kongregacija leido pradėti lietuvaitės, Sibiro gulagų kalinės, Adelės Dirsytės beatifikacijos bylą. Yra nemažai medžiagos apie šią taurios dvasios lietuvaitę, tačiau jei turėtume tik šią kuklią jos maldaknygę, parašytą didelės kančios naktyje, jos užtektų atkurti gražios, spinduliuojančios per kiekvieną maldos žodį dvasios paveikslą. Šiandien besimeldžiančiam iš šios knygutės gal ne visada pasiseks nusileisti į anų dienų kančios bedugnę, kurioje badą ir speigus, sunkų darbą ir panieką kentusios lietuvaitės nepalūžo, kasdien semdavosi stiprybės iš asmeninės maldos valandėlių. Ši kukli maldų knygutė gimė žmogiškąsias jėgas pranokstančio išbandymo valandomis. Kentėdamos lietuvaitės meldė "nors sapne pabūti Tėvynės žemėje su savaisiais", o Tėvynėje likusiems, ypač ginantiems jos laisvę ir kenčiantiems už tiesą, Dievo palaimos. Matydamos kenčiančius žmones ir beširdžius prižiūrėtojus, merginos meldėsi: "Viešpatie, pasigailėk tų, kurie mus persekioja ir kankina". Ši kukli maldaknygė amžiams išlieka kaip paminklas ne tik Adelei Dirsytei ir su ja kentėjusioms draugėms, bet ir krikščioniškai Lietuvai, išugdžiusiai nuostabios sielos žmonių.
Telaimina Dievas visus, kurie naudosis šia maldų knygute, ir malda tesubrandina juos auka ir meile būti panašias į anas priespaudos ir kančių dienų lietuvaites.