XXI amžius

"Kelias į Betliejų gali būti tik taikos kelias"

Kalėdos Šventojoje Žemėje buvo kupinos rūpesčių ir nerimo

Izraelio vyriausybės sprendimas neleisti Palestiniečių savivaldos prezidentui Jasirui Arafatui nuvykti į Betliejų ir dalyvauti Kalėdų pamaldose sukėlė kritišką reakciją visame pasaulyje. Jungtinių Valstijų užsienio reikalų ministerijos atstovas Filipas Rykeris gruodžio 26 dieną sakė, kad JAV apgailestauja dėl tokio Izraelio sprendimo. Amerikos ambasada šią Vašingtono nuostatą buvo įpareigota perduoti Izraelio vyriausybei.
Europos parlamento pirmininkė Nikol Fonten taip pat kritikavo tokį Izraelio poelgį, kuris sunkiai nusižengia šventai religijos laisvės teisei ir tam, ką krikščionims reiškia Kalėdos. Ji apkaltino Izraelio premjerą Arielį Šaroną dėl pastangų riboti religijos laisvę ir tai susieti su politiniu spaudimu. Taip Izraelio vyriausybė nuėjo tuo pačiu keliu, dėl kurio žydų bendruomenės turbūt daugiau nei bet kas kitas iškentėjo praėjusiame amžiuje. "Šis provokacinis sprendimas nepasitarnauja nei kovai prieš terorizmą, nei Izraelio saugumui, nei pastangoms grižti prie taikos dialogo", - sakė N.Fonten.
Izraelio vyriausybės draudimas J.Arafatui vykti į Betliejų ir faktiškas jo laikymas "namų arešte" už 20 kilometrų nuo Betliejaus esančiame Ramalacho mieste buvo skaudus akibrokštas palestiniečių katalikų bendruomenei ir visiems Šventosios Žemės krikščionims. Šalia Betliejaus Gimimo bazilikos esančioje katalikų Šv. Kotrynos bažnyčioje, kurioje Jeruzalės lotynų katalikų patriarchas Mišelis Sabachas gruodžio 24-osios vakare aukojo tradicines Bernelių šv. Mišias, J.Arafatui skirta kėdė liko tuščia. Ant jos buvo padėta lentelė su užrašu, užtiestas baltos ir juodos spalvos audeklas - būdingas palestiniečių prezidento galvos apdangalas.
Pamaldų pamoksle griežtai sukritikavęs Izraelio vyriausybės sprendimą, žiūrėdamas į tuščią kėdę arkivyskupas M.Sabachas sakė: "J.Arafatai, tu esi su mumis, ypač šią ypatingą naktį. Tavo laisvės apribojimas yra tas pats, kuris yra primestas visai tavo tautai". Palestinai reikia laisvės, kuri tik viena gali garantuoti ir Izraelio saugumą. Jeruzalės katalikų patriarchas pažymėjo, jog palestiniečiai krikščionys meldžiasi ir už izraeliečius, kad jie suprastų, jog į Betliejų vedantis kelias tegali būti tik taikos kelias. Šv. Mišių pamoksle daug dėmesio skyręs karo ir taikos temai, patriarchas M.Sabachas kvietė Šventosios Žemės krikščionis nepalikti savo gimtinės, nepalikti Betliejaus. "Saugokite savo palestiniečių krikščionių tapatumą ir likite šiame šventajame mieste", - sakė jis.
Taikos metu Kalėdų šventėms į Jėzaus gimtąjį miestą Betliejų suvažiuodavo dešimtys tūkstančių tikinčiųjų iš visos Šventosios Žemės ir kitų pasaulio šalių. Tomis dienomis vyraudavo pakili nuotaika, žmonės būriais lankydavo gausias devocionalijų ir suvenyrų parduotuves, klausydavosi iš viso pasaulio atvykusių bažnytinių chorų atliekamų giesmių, dalyvaudavo pamaldose. Ruošiantis Didžiajam jubiliejui, pagal tarptautinę paramos programą, Betliejus 1999 metais buvo gausiai restauruotas ir atnaujintas. Tačiau 2000-ųjų rudenį, prasidėjus antrajai palestiniečių intifadai bei Izraelio kariuomenės atsakomiesiems veiksmams ir kelių blokadai, maldininkų labai sumažėjo. Nuolat mažėja ir Šventosios Žemės krikščionių dėl gana nedidelio gimstamumo ir nuolatinės emigracijos.
Šį kartą Kalėdų šventėms į Prakartėlės aikštę priešais Betliejaus Gimimo baziliką susirinkusių tikinčiųjų veiksmai priminė politinę protesto manifestaciją. Daugelis maldininkų kartu su religiniais simboliais laikė plakatus su J.Arafato atvaizdu. Per televiziją buvo transliuojama palestiniečių lyderio kalba, kurioje jis pasmerkė A.Šarono sprendimą pirmą kartą po 1995 metų neleisti jo į Betliejų. "Izraelio tankai, blokados, užtaisyti ginklai sutrukdė su jumis dalyvauti mūsų metinėse iškilmėse", - sakė J.Arafatas. Jokiu būdu neteisinant savižudžių teroristų išpuolių Izraelyje, palestiniečių šiemetinę kalėdinę nuotaiką taip pat reikia suprasti: jų demokratiškai rinktas prezidentas, kaip ir jie patys, negali laisvai keliauti po savo okupuotą šalį.
Prieš Kalėdų iškilmes J.Arafatą, parodydama jam solidarumą, aplankė Šventosios Žemės krikščioniškų Bažnyčių vadovų delegacija, vadovaujama patriarcho M.Sabacho. Po šio susitikimo Bažnyčios hierarchų mašinas sustabdė ir apieškojo izraeliečių kareiviai - matyt, bijota, kad kuris nors vyskupas slapta nebūtų norėjęs išvežti J.Arafatą mašinos bagažinėje. Romoje buvo pranešta, kad Vatikano valstybės sekretoriatas taip pat buvo ėmęsis diplomatiškų žingsnių, kad būtų atšauktas savavališkas draudimas J.Arafatui ir taip sumažinta įtampa regione, tačiau šios pastangos nebuvo sėkmingos.
Sprendimą Izraelio ministrų kabinetas priėmė balsavimu. J.Arafatas dar iškėlė sąlygą, kad jis galės vykti į Betliejų, jeigu tuoj pat suims turizmo ministro Rehavamo Ze'evio įtariamus žudikus. (Ši arabų ekstremistų žmogžudystė sukėlė naują prievartos bangą Šventojoje Žemėje.) Tačiau, kaip sakė palestiniečių saugumo tarnybos vadovas Džibrilas Radžubas, jis nusikaltėlius būtų seniai suėmęs, jeigu juos būtų suradęs. Už ministro R.Ze'evio nužudymą atsakinga Palestinos liaudies išsivadavimo fronto karinė grupė, J.Arafato paskelbta nusikalstama organizacija. Palestiniečių administracija uždarė "Hamas" ir kitų teroristinių organizacijų biurus. Savaime suprantama, jog palestiniečių vadovai galėtų būti ryžtingesni ir rodyti didesnį nepakantumą teroristams, tačiau A.Šarono vykdoma ultimatumų politika ir kitos perdėtos sankcijos neigiamai atsiliepia pačiam Izraeliui, ypač jo įvaizdžiui užsienyje.
Izraelio vyriausybė teigė, kad, neleisdama J.Arafatui vykti į Kalėdų iškilmes Betliejuje, nepažeidė jo religinių teisių. Mat jis yra musulmonas ir gali lankyti mečetes Ramalache kada nori, o dalyvavimas krikščionių pamaldose musulmonams nėra nei pareiga, nei privilegija. Tačiau J.Arafatas yra visų palestiniečių - musulmonų ir krikščionių - išrinktas prezidentas, todėl jo noras savo dalyvavimu parodyti pagarbą krikščionių mažumos tikėjimui yra visiškai suprantamas ir demokratiškas. Tuo tarpu draudimas Palestiniečių autonomijos prezidentui, kurio žmona yra krikščionė, atvykti į Jėzaus gimtąjį miestą, vertintinas ne tik kaip politinis, bet ir kaip religinis prievartos aktas.
Tokios sankcijos J.Arafato atžvilgiu sukėlė nepasitenkinimą ir pačioje Izraelio visuomenėje. Šiam niekuo nepateisinamam žingsniui nepritarė nei Izraelio prezidentas Mošė Kacavas, nei naujas taikos iniciatyvas keliantis užsienio reikalų ministras Šimonas Peresas. Beje, šį reikalą bent dalinai dar būtų galima ištaisyti, nes priartėjo sausio 7 dieną švenčiamos stačiatikių Kalėdos. Jeruzalės stačiatikių patriarchas Irenejus I (stačiatikiai sudaro apie 40 proc. Šventosios Žemės krikščionių ir jiems priklauso Betliejaus Gimimo bazilika) jau pakvietė J. Arafatą dalyvauti jo vadovaujamose Išganytojo gimimo liturginės šventės apeigose. Tačiau nors Izraelio vyriausybė gruodžio 29 dieną pranešė atšaukianti Betliejaus blokadą, kad bent stačiatikiai tikintieji galėtų laisvai atvykti į Kalėdų iškilmes, bet J.Arafato dalyvavimui jose keliamos tos pačios beveik neįvykdomos sąlygos.
Visi šie apžvelgti Kalėdų įvykiai Šventojoje Žemėje tik patvirtina susidariusią tragišką situaciją regione. Tačiau Kalėdų žinia visada yra kupina vilties. "Dievas arti, nors ir atrodytų toli. Jis - istorijos Viešpats - mato įvykius Šventojoje Žemėje ir yra kantrus, - rašė kalėdiniame kreipimesi Jeruzalės katalikų arkivyskupas patriarchas M.Sabachas. - Neteisingumas tęsiamas, kaip ir tęsiama okupacija, žmonių pažeminimas, krašto ir jo gyventojų apgultis, paneigimas laisvių, kurias suteikė Viešpats Dievas. Bet išauš diena, kai visa tai baigsis. Tada Šventojoje Žemėje matysime Dievo veidą ir išvysime Jo vaikų - izraeliečių ir palestiniečių - taiką ir santarvę."

Mindaugas BUIKA