Popiežiaus veiklai 2001 metais darė įtaką istorinės reikšmės
įvykiai
Pasibaigus 2001 metams, apžvelgiami
bažnytiniai ir pasaulietiniai įvykiai. Apžvalgose neišvengiamai
minima rugsėjo 11-oji. Tą dieną įvykdyti žiaurūs teroristų išpuoliai
užgrobtais civilinės aviacijos bendrovių lėktuvais Niujorke ir
Vašingtone pakeitė Jungtinių Valstijų ir viso pasaulio istorijos
eigą. Rugsėjo 11-osios, popiežiaus Jono Pauliaus II pavadintos
"tamsia diena žmonijos istorijoje", įvykiai paveikė
ir religinį gyvenimą. Daugelyje šalių labai išaugo Šventojo Rašto
ir kitos religinės literatūros paklausa, daugiau tikinčiųjų dalyvauja
pamaldose - vadinasi, žmonėms kyla naujų egzistencijos ir blogio
prasmės klausimų.
Vėliau pradėtas JAV vadovaujamas karas su tarptautiniu terorizmu
ir jo židiniais Afganistane išprovokavo teologų bei etikos ekspertų
svarstymus apie tokios kovos etines ribas. Juk čia kalbama ne
apie karą prieš konkrečią valstybę ar regioną, bet prieš atskirus
individus ir tinklą jų slaptų organizacijų, kurioms būdingi nusikalstami
tikslai. Jungtinių Valstijų vyskupai tvirtino, kad žmonių gynimas
nuo teroristų, ypač tokių, kurie atsakingi už rugsėjo 11-osios
tragediją, yra pateisinama priežastis skelbti karą. Tačiau ganytojai
perspėjo, kad "kiekvienas karinis atsakas turi būti suderintas
su žinomais moraliniais principais ir kitomis svarbiomis normomis
(...), tokiomis kaip taikių gyventojų neliečiamybė, proporcingumas
naudojant jėgą, teisinga intencija ir sėkmės tikimybė".
Savo kreipimesi Pasaulinei taikos dienai, kuri Bažnyčioje buvo
minima sausio 1-ąją, popiežius Jonas Paulius II irgi pripažino
šalių teisę gintis nuo tarptautinių teroristų. Bet jis pabrėžė,
jog tikroji taika negali būti pasiekta be "teisingumo ir
tos meilės formos, kuri yra atleidimas". Šventasis Tėvas
pakvietė visą katalikiškąjį pasaulį drauge su musulmonais gruodžio
14 dieną pasninkauti už taiką ir teisingumą. Sausio 24 dieną Italijos
mieste Asyžiuje įvyks jo sušauktas pasaulio religijų atstovų Maldos
už taiką susitikimas, panašus į tą, kurį Popiežius buvo surengęs
1986 metais. (Netrukus po šio susitikimo įvyko taikios istorinės
politinės permainos vadinamajame Rytų bloke.)
* * *
Po neužmirštamo ir intensyvaus Didžiojo
2000 metų jubiliejaus minėjimo atrodė, kad įvyks Visuotinės Bažnyčios
gyvenimo atoslūgis. Tačiau popiežius Jonas Paulius II, kuriam
gegužės mėnesį sukako 81-eri, neleido sau ir Bažnyčiai nusiraminti
"ant jubiliejinio laurų vainiko". Šventasis Tėvas, ryžtingai
įvedęs Bažnyčią į naująjį tūkstantmetį, toliau keliavo per pasaulį,
skelbdamas Kristaus Gerąją Naujieną, stiprindamas žmonių viltis
dėl geresnės ateities, ištiesdamas taikos ir supratimo ranką kitų
tikybų ir religijų išpažinėjams.
Užbaigęs Jubiliejinių metų šventimą, 2001-ųjų pradžioje Popiežius
paskelbė apaštalinį laišką "Novo millennio ineunte"
("Prasidedant naujajam tūkstantmečiui"), kuriame išdėstė
Bažnyčios veiklos viziją naujajame šimtmetyje ir tūkstantmetyje.
Jis kvietė Bažnyčią "naujam misijos pojūčiui", kuris
būtų paženklintas šventumu ir paieška naujų būdų, "kaip skelbti
Evangeliją kultūroje, kurioje akivaizdūs įvairovės ir globalizacijos
bruožai". Jonas Paulius II nurodė, kad pagarbus krikščionių
bendravimas su Viešpačiu, susitikimas su Kristumi turi daryti
įtaką ne tik asmeniniam jų gyvenimui, bet ir politinei, socialinei
ir ekonominei jų veiklai visuomenėje.
Vasario mėnesį didžiausioje visų laikų Konsistorijoje Šventasis
Tėvas paskyrė 44 naujus kardinolus. Bažnyčios "senato"
narių padaugėjo iki rekordiškai didelio skaičiaus - 185 kardinolų,
iš kurių 135 yra jaunesni nei 80 metų amžiaus ir gali dalyvauti
naujo Popiežiaus rinkimuose. Tarp naujai paskirtų kardinolų, atstovaujančių
27 pasaulio tautoms, yra ir Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys
Juozas Bačkis. Gegužės mėnesį Jonas Paulius II visus pasaulio
kardinolus sušaukė į neeilinę Konsistoriją, kurioje buvo aptarti
naujojo tūkstantmečio Bažnyčios pastoracinės veiklos prioritetai,
atsižvelgiant į "Novo millennio ineunte" išdėstytas
direktyvas. Visuotinės Bažnyčios reikalai toliau buvo kolegialiai
svarstomi Šventojo Tėvo vadovaujamoje dešimtojoje Vyskupų Sinodo
asamblėjoje, vykusioje Romoje spalio mėnesį. 245 Sinodo dalyviai,
tarp kurių buvo ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, aptarė
vyskupo vaidmenį šiuolaikinėje Bažnyčioje, ypač išskyrė jo, kaip
"vilties nešėjo pasauliui", uždavinius.
* * *
Praėjusių 2001-ųjų gegužės mėnesį
popiežius Jonas Paulius II aplankė Graikiją, Siriją ir Maltą,
Ukrainą - birželio mėnesį ir Kazachstaną bei Armėniją - rugsėjį.
Per 23-ejų metų pontifikatą surengta beveik šimtas apaštalinių
kelionių. Graikijoje, kurios dauguma gyventojų yra stačiatikiai
ir kurios Stačiatikių Bažnyčia visada labai atsargiai žiūrėjo
į ekumeninius santykius su katalikais, Popiežius gana atvirai
atsiprašė stačiatikių už Katalikų Bažnyčios praeityje padarytas
klaidas. Šventasis Tėvas aplankė Atėnuose vietas, susijusias su
tautų apaštalo šv. Pauliaus veikla, ir drauge su Graikijos Stačiatikių
Bažnyčios vadovu arkivyskupu Christodulu paskelbė bendrą pareiškimą
dėl besivienijančios Europos krikščionių šaknų.
Sirijoje, musulmoniškoje Artimųjų Rytų regiono valstybėje, Jonas
Paulius II pirmasis iš popiežių aplankė islamo maldos namus -
istorinę Damasko Omajedų mečetę. Susitikęs su vietos musulmonų
dvasiniais vadovais, jis tvirtino, kad krikščionybė ir islamas
- dvi didžiausios pasaulio monoteistinės religijos - turi atsiprašyti
viena kitos už praeities klaidas ir visam laikui susitaikyti.
Be to, Šventasis Tėvas dar kartą atkakliai kvietė krikščionis,
judėjus ir musulmonus drauge darbuotis dėl taikos Šventojoje Žemėje
ir visame regione.
Lankydamasis Ukrainoje labai sudėtingomis ekumeninėmis aplinkybėmis,
popiežius Jonas Paulius II pagerbė visus posovietinės šalies krikščionis,
daug iškentėjusius per komunistų valdymo dešimtmečius. Ypač šiltus
žodžius Šventasis Tėvas skyrė didžiausias represijas patyrusiai
Ukrainos Katalikų Bažnyčiai, kurios kelias dešimtis kankinių,
tarp jų - ir septynis vyskupus, per Lvove aukotas šv. Mišias paskelbė
palaimintaisiais. Ukrainos didžiausios Stačiatikių Bažnyčios,
priklausančios Maskvos patriarchatui, vadovai nepritarė Popiežiaus
vizitui ir boikotavo Kijeve vykusį jo susitikimą su šalies religiniais
lyderiais, bet tai nesumažino vizito sėkmės.
Kelionė į kitą posovietinę valstybę - Kazachstaną, kuriame daugiau
kaip pusė tikinčiųjų yra musulmonai, vyko po tragiškų rugsėjo
11 dienos įvykių, už kuriuos atsakingi radikalūs islamistai iš
Afganistane prieglobstį radusios "Al Qaidos" teroristinės
organizacijos. Kadangi Kazachstanas ir Afganistanas priklauso
tam pačiam Vidurinės Azijos regionui, viešėdamas Kazachstano sostinėje
Astanoje popiežius Jonas Paulius II nusprendė kreiptis į pasaulį
dėl taikos išsaugojimo ir religijų santarvės. Jis sakė, kad krikščionys
nuoširdžiai gerbia "tikrąjį islamą: islamą, kuris meldžiasi,
rūpinasi vargšais". Popiežius pabrėžė, kad "religijų
niekada negalima naudoti kaip konfliktų priežasties". Kelionėje
į Kazachstaną, tremtinių žemę, kurioje krikščionių bendruomenes
labai stiprino ir lietuviai, Šventąjį Tėvą lydėjo ir Lietuvos
vyskupų konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas Sigitas
Tamkevičius.
Jono Pauliaus II vizitas į Armėniją sutapo su šios pirmosios pasaulyje
krikščioniškos valstybės krikšto 1700 metų jubiliejaus minėjimu.
Draugiškus Šventojo Sosto ir Armėnų Apaštalinės Bažnyčios santykius
patvirtino nepaprastai šiltas Popiežiaus priėmimas armėnų žemėje.
Jis gyveno armėnų katolikoso (vyriausiojo patriarcho) Karekino
II namuose ir buvo pirmas popiežius, kuriam buvo leista aukoti
katalikiškas šv. Mišias prie Armėnų Bažnyčios pagrindinio altoriaus,
nors ši Bažnyčia nepalaiko kanoninės vienybės su Roma.
* * *
Jonas Paulius II kartais vadinamas
keliaujančiu Popiežiumi, nes dažnai vyksta į įvairias pasaulio
šalis. Tačiau ne mažiau reikšmingi ir jo atliekami darbai Vatikane
bei dažnai vykstantys susitikimai Romoje su paprastais maldininkais
ir žymiausiais pasaulio veikėjais. Šiemet įvyko tūkstantoji Šventojo
Tėvo bendroji audiencija. Šios audiencijos tradiciškai rengiamos
kiekvieną savaitės trečiadienį. Nuo Jono Pauliaus II pontifikato
pradžios 1978 metais šiose bendrosiose audiencijose dalyvavo iš
viso 16,6 mln. žmonių. Tarp jų buvo ir nemažai maldinininkų grupių
iš Lietuvos, kurias Popiežius pasveikindavo lietuviškai. Daugiausia
žmonių Popiežiaus audiencijose dalyvavo 1979 metais (matyt, visi
norėjo išvysti naująjį Katalikų Bažnyčios vadovą) - 1,59 mln.,
ir 2000 šventaisiais metais - 1,46 mln. 2001 metais 43-ose audiencijose
dalyvavo 550 tūkst. maldininkų, - tai yra metinis dalyvių vidurkis.
Popiežius Jonas Paulius II labai atsakingai eina ir savo, kaip
Romos vyskupo, ganytojo, pareigas. Nors labai užsiėmęs Visuotinės
Bažnyčios valdymo reikalais, jis randa laiko nuvykti į savo diecezijos
parapijų bendruomenes. Gruodžio viduryje Romos priemiestyje jis
aplankė Ponte di Nonos parapiją. Tai buvo jau 300-oji Jono Pauliaus
II aplankyta Romos vyskupijos parapija. Šia proga parašytame laiške
savo vikarui Romos miestui kardinolui Kamilui Ruiniui jis pažymėjo,
kad, lankydamas savo diecezijos parapijas, jis pasijuto "tikruoju
romiečiu" ir kad susipažinti su parapijų bendruomenių reikalais
jam yra labai naudinga. Romos vyskupijoje iš viso yra 324 parapijos,
vadinasi, liko neaplankytos tik 24 bendruomenės. Parapijų lankymu,
kaip ir kitais darbų mastais, dabartinis Popiežius yra pralenkęs
savo pirmtakus.
Tarp pernai surengtų svarbių Popiežiaus privačių audiencijų pažymėtinas
liepos 23 dieną įvykęs pirmas jo susitikimas su turtingiausios
ir galingiausios pasaulio šalies - Jungtinių Amerikos Valstijų
prezidentu Džordžu Bušu. Bažnyčiai ypač reikšmingas buvo jų svarstytas
gyvybės apsaugos valstybiniu lygiu klausimas, nes, kaip prezidentui
sakė Šventasis Tėvas, tokio pobūdžio politiniai sprendimai "labai
paveiks civilizacijos ateitį". Pirmiausia tai darys įtaką
besiplėtojantiems eksperimentams su žmogaus embrionais ir netgi
siekimui juos klonuoti, norint gauti kamieninių ląstelių, kurios,
kaip teigiama, gali padėti gydyti sunkias ligas.
Popiežius ragino JAV vadovą priešintis tokiems eksperimentams,
nes jų metu žmogaus embrionai žalojami ir naikinami. Juk žudymas
žmogaus, nors jis dar tėra tik embrionas, krikščionišku požiūriu
yra niekada nepateisinamas, sunkus nusikaltimas. Po konsultacijų
su mokslininkais ir kitais religiniais vadovais prezidentas D.Bušas
rugpjūčio 9 dieną pranešė, jog leis naudoti biudžeto lėšas tik
tyrimams tų kamieninių ląstelių, kurios jau anksčiau buvo gautos
iš sunaikintų žmogaus embrionų. Toks "kompromisinis sprendimas"
buvo sukritikuotas katalikų ganytojų ir etikos ekspertų, nes valstybės
parama žmogaus gyvybės sunaikinimu grindžiamiems eksperimentams
peržengia moralės leistinas ribas. Juk šiuo atveju nekalta ir
silpna žmogiška būtybė yra aukojama kitų, stipresnių, naudai.
Lapkričio mėnesį vėl kilo nauji debatai dėl žmogaus klonavimo,
nes buvo gauta žinia, kad viena privati JAV biotechnologijos firma
pagamino pirmuosius pasaulyje klonuotus žmogaus embrionus.
* * *
Praėjusių metų apžvalga buvo pradėta
nuo pastabos apie rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių istorines
pasekmes. Dar didesnių ir prieštaringesnių pasekmių žmonijos ateičiai,
matyt, turės 2001 metais pradėtas žmogaus klonavimo procesas,
kuris tampa didžiausiu iššūkiu civilizacijai. Nesiimant ryžtingų
priemonių užkirsti kelią šiam verslui, ilgainiui perėjimas nuo
biotechnologinių eksperimentų "firmose" prie žmonių
- klonų auginimo ir naikinimo "fermose" (ne galvijų
ar paukščių, bet žmonių!) yra visiškai tikėtinas. Prisiminkime
XX a. antrosios pusės pastangas atriboti seksualinius santykius
nuo moralinės atsakomybės ir įteisinti negimusių kūdikių žudymo
(abortų) industriją bei fatališkas tų veiksmų pasekmes šeimoms
ir tautoms. Tad belieka pakartoti žinomą tiesą, jog istorija moko
ir perspėja.
Mindaugas BUIKA
© 2001 "XXI amžius"
