Atėjo euras
Naujametinę naktį Europa iškart prarado
dalį savo nacionalinės kultūros, materializuotos piniginiuose
ženkluose. Istorinės valiutos - markės, frankai, liros, pesetai,
guldenai - tapo tik numizmatų objektu. Juos pakeitė naujas piniginis
vienetas - euras. Jau prieš kelis mėnesius tie, kurie turėjo santaupų
vokiškomis markėmis, prancūziškais frankais, italų liromis, ispanų
pesetais, olandų guldenais ir kitomis Europos valiutomis, gerokai
pasinervino: kas nutiks jų finansinėms "atsargoms"?
Žinoma, didieji finansiniai makleriai jau seniai žinojo, ką daryti
su savo kapitalais.
Beje, ne visos Europos Sąjungos valstybės susijungė po euro vėliava.
Naująją valiutą nuo sausio 1-osios įsivedė Vokietija, Prancūzija,
Italija, Ispanija, Belgija, Suomija, Graikija, Airija, Liuksemburgas,
Nyderlandai, Austrija ir Portugalija. Didžioji Britanija pasiliko
ištikima savajam sterlingų svarui, o skandinavai - Švedija, Norvegija
ir Danija - irgi nusprendė išsaugoti savo nacionalinę valiutą.
Iš Pietryčių Europos valstybių tik Graikija atsisveikino su savo
drachmomis.
Šalys, esančios į rytus nuo Vokietijos ir Austrijos, išvis nebuvo
pakviestos prie bendro euro stalo. Tai Čekija, Vengrija, Lenkija,
Rumunija, Baltijos ir kitos valstybės.
Kaipgi atrodo tie naujieji Europos pinigai? Eurai išleisti banknotais
ir monetomis. Banknotų nominalai - tiktai septyni: 5, 10, 20,
50, 100, 200 ir 500 eurų. Visi jie - skirtingų spalvų: nuo pilkos
iki violetinės. Tad didesnių problemų atskiriant banknotus neturėtų
kilti (turint omenyje vienodos spalvos žaliuosius JAV dolerius,
kurių visi nominalai yra vienodi). Ir euro banknotuose skirtingi
piešiniai, tačiau juos vienija tema: langai, durys - vienoje pusėje,
o kitoje - tiltai, simbolizuojantys atvirumą, Europos tautų bendradarbiavimą.
Banknotai atspausdinti ant specialaus popieriaus, pagaminto iš
natūralios medvilnės, ir turi labai patikimus apsaugos vandens
ženklus bei kitas priemones. Kaip sakė vienas Europos centrinio
banko vadovų, eurus pavogti galima, bet padirbti - ne. Tačiau
Europolo vadovas Jurgenas Štorbekas vis dėlto mato tam tikrą pavojų,
ypač pirmaisiais euro cirkuliavimo mėnesiais. Dabartiniai pinigų
padirbinėtojai yra apsirūpinę labai modernia fotokopijavimo technika,
todėl nusikaltėliai gali pagaminti gana kokybiškus naujųjų Europos
pinigų banknotus. Pranešama, kad italų pinigų padirbinėtojai prieš
Kalėdas juodojoje rinkoje ėmė pardavinėti netikrus eurus.
Be banknotų, išleistos ir aštuonių nominalų euro monetos - 1,
2, 5, 10, 20 ir 50 centų bei 1 ir 2 eurų (vienas euras - 100 centų).
1 ir 2 eurų monetos yra dviejų spalvų, labai panašios į lietuviškas
2 ir 5 litų monetas. Smulkesnės euro monetos - bronzinės spalvos.
Iš viso euro zonoje nuo sausio 1-osios pasirodė 15 milijardų banknotų
ir 50 milijardų monetų.
Taigi nuo sausio 1-osios visose 12 Europos valstybių jau bus atsiskaitoma
eurais. Tiesa, iki 2002 m. kovo 1-osios apyvartoje dar liks ir
buvusios nacionalinės valiutos. Tačiau po kovo 1-osios cirkuliuos
tik eurai, nors centriniai eurą įvedusių šalių bankai dar priiminės
nacionalines valiutas keitimui į eurus iki kovo 31 dienos.
Kai kurie apžvalgininkai euro pavadinimą vertina kaip nevykusį
ir dirbtinai sukurtą. Iš pradžių, aštuntojo dešimtmečio pabaigoje,
kai buvo svarstomas būsimųjų bendrų Europos pinigų įvedimo klausimas,
siūlyta juos pavadinti "ekiu". Tai, žinoma, buvo labai
miela prancūzams. Tačiau ši labai prancūziškai skambanti abreviatūra
nepatiko vokiečiams, kurie ir buvo pagrindiniai bendros valiutos
kūrimo iniciatoriai. Beje, finansininkų nuomone, ekiu "palaidojo"
ne vokiečiai, o garsusis filantropas Džordžas Sorošas, kuris 1992-ųjų
rugsėjį įvykdė didelę spekuliacinę operaciją bent su keliomis
Europos valiutomis, todėl bankininkams ir politikams ne ekiu buvo
galvoje. Buvo siūlymų pavadinti naujus Europos pinigus florinais,
tačiau čia įžiūrėta olandų intriga, mat jie savuosius guldenus
dar taip ir vadina "florijin". Prisimintas net V-X amžiais
labai gerbtas pinigas - Bizantijos auksinis solidas, jau vėliau
istorikų pavadintas "viduramžių doleriu".
Kaip ten bebūtų, bet euras atėjo. Ar Europos pinigas mes pirštinę
visagaliam JAV doleriui, tai jau ateities klausimas. Tačiau vargu
ar išsipildys vokiečių ekonomisto Paulio Frico prognozė, kad dolerio
laukia hiperinfliacija. JAV ekonomika ir po rugsėjo teroro aktų
išliko stipri. Tarptautinis valiutos fondas prognuozuoja, jog
ekonominis augimas JAV prasidės jau kovo mėnesį, doleris dar labiau
sustiprės. Kitas dalykas - JAV doleris kaip pasaulio finansinės
ir piniginės sistemos pagrindas pernelyg brangus daugeliui. Ir
Japonijos bei Europos centriniai bankai neleistų dolerio kurso
kritimo. Ekonomistai teigia, jog dolerio kursas euro atžvilgiu
netgi ims didėti, nes Amerikos vyriausybė gerokai sumažino mokesčius.
Tokios mokesčių lengvatos, daugelio specialistų nuomone, jau po
dviejų trijų mėnesių teigiamai atsilieps JAV ekonomikai, taip
pat ir doleriui.
Beje, pati stambiausia (skaičiais) pinigų kupiūra yra 2001-ųjų
lapkritį Turkijoje pasirodęs 20 milijonų turkiškų lirų banknotas.
Jo vertė - vos 12,5 JAV dolerio. Ir turbūt nedaug kas žino, kad
pats brangiausias pasaulyje banknotas yra dešimties tūkstančių
JAV dolerių kupiūra. Tiesa, šis banknotas apyvartoje pasirodo
labai retai. Dauguma amerikiečių jo nėra net matę.
Nuo sausio 1-osios euro kursas nustatytas 0,89 JAV dolerio. Žinoma,
šis kursas svyruos, priklausomai nuo ekonominės situacijos Europoje
ir pasaulyje. Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas pareiškė,
jog, Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą atveju 2004-aisiais,
Lietuva 2007-2008 metais gali pereiti prie euro. O litas nuo JAV
dolerio prie euro bus persiejamas nuo 2002-ųjų vasario.
Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas
© 2001 "XXI amžius"
