"Kelias į Betliejų gali būti tik taikos kelias"

Kalėdos Šventojoje Žemėje buvo kupinos rūpesčių ir nerimo

Izraelio vyriausybės sprendimas neleisti Palestiniečių savivaldos prezidentui Jasirui Arafatui nuvykti į Betliejų ir dalyvauti Kalėdų pamaldose sukėlė kritišką reakciją visame pasaulyje. Jungtinių Valstijų užsienio reikalų ministerijos atstovas Filipas Rykeris gruodžio 26 dieną sakė, kad JAV apgailestauja dėl tokio Izraelio sprendimo. Amerikos ambasada šią Vašingtono nuostatą buvo įpareigota perduoti Izraelio vyriausybei.
Europos parlamento pirmininkė Nikol Fonten taip pat kritikavo tokį Izraelio poelgį, kuris sunkiai nusižengia šventai religijos laisvės teisei ir tam, ką krikščionims reiškia Kalėdos. Ji apkaltino Izraelio premjerą Arielį Šaroną dėl pastangų riboti religijos laisvę ir tai susieti su politiniu spaudimu. Taip Izraelio vyriausybė nuėjo tuo pačiu keliu, dėl kurio žydų bendruomenės turbūt daugiau nei bet kas kitas iškentėjo praėjusiame amžiuje. "Šis provokacinis sprendimas nepasitarnauja nei kovai prieš terorizmą, nei Izraelio saugumui, nei pastangoms grižti prie taikos dialogo", - sakė N.Fonten.

Jeruzalės lotynų katalikų patriarchas Mišelis Sabachas (dešinėje) aukoja Kalėdų šv.Mišias Betliejuje

Popiežiaus veiklai 2001 metais darė įtaką istorinės reikšmės įvykiai

Pasibaigus 2001 metams, apžvelgiami bažnytiniai ir pasaulietiniai įvykiai. Apžvalgose neišvengiamai minima rugsėjo 11-oji. Tą dieną įvykdyti žiaurūs teroristų išpuoliai užgrobtais civilinės aviacijos bendrovių lėktuvais Niujorke ir Vašingtone pakeitė Jungtinių Valstijų ir viso pasaulio istorijos eigą. Rugsėjo 11-osios, popiežiaus Jono Pauliaus II pavadintos "tamsia diena žmonijos istorijoje", įvykiai paveikė ir religinį gyvenimą. Daugelyje šalių labai išaugo Šventojo Rašto ir kitos religinės literatūros paklausa, daugiau tikinčiųjų dalyvauja pamaldose - vadinasi, žmonėms kyla naujų egzistencijos ir blogio prasmės klausimų.

2001 m. gegužės 13 d. popiežius Jonas Paulius II įšventino kunigais 34 diakonus. Šventasis Tėvas, kaip Romos vyskupas, kasmet teikia šventimus savo diecezijos kunigams

Pašventinta koplyčia "Santariškių klinikose"

Gruodžio 20-ąją Vilniaus universiteto ligoninėje "Santariškių klinikos" jautėsi kiek neįprastas šventinis šurmulys. Šios ligoninės pacientai ir medicinos personalas tądien gausiai susirinko į ką tik pastatytos Dievo Gailestingumo koplyčios šventinimą. Šventėn atvyko prezidentas Valdas Adamkus, premjeras Algirdas Brazauskas ir sveikatos apsaugos mi-nistras Konstantinas Romualdas Dobrovolskis bei ligoninės vadovybė, Medicinos fakulteto profesūra, kiti medikai ir jų pacientai.

Koplyčią ligoniams pašventino kardinolas Audrys Juozas Bačkis

Čia kelio pradžia...

Jonavos Šv.apaštalo Jokūbo parapijos žmonės savo sekmadienius, Viešpaties dieną, praleidžia Dievo namuose - bažnyčioje. Čia atsinaujina dvasia, meldžiasi kartu su bendruomene, klausosi parapijos choristų giedamų giesmių. Jaunimas ugdo savo dvasią centre "Vartai", džiugina visą parapiją savo giesmėmis, maldomis, gražia veikla. O kur dar "Caritas" moterys, katechetai, grupė "Atgaiva", adoracijos kambario koordinatorė, Marijos legiono nariai, maldos grupė ir kiti? Parapijos namai visada pilni šurmulio. Sekmadienį, gruodžio 16 dieną po šv.Mišių, kurių aukoje dalyvavo grupė Kauno kunigų seminarijos klierikų, Jonavos kultūros centro salėje vyko parapijos tikinčiųjų susirinkimas.

Parapijiečiai aktyviai dalyvauja programoje "Atgaivink"

Vytauto Didžiojo bažnyčioje - paroda Lenkijos kardinolui

Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje veikia nuotraukų paroda apie Lenkijos kardinolą Stefaną Višinskį.
Parodos atidaryme dalyvavo Kauno miesto savivaldybės vicemeras Gediminas Budnikas, Lenkijos instituto direktorė dr. Malgožata Kašner, savivaldybės Kultūros skyriaus atsakinga darbuotoja Lukrecija Navickienė, menotyrininkė Rūta Purvinaitė, bažnyčios rektorius kun. Kęstutis Rugevičius, Vilniaus Šv.Dvasios bažnyčios klebonas kun.Miroslavas Grabovskis, Kauno kunigų seminarijos klierikai, tikintieji.

Iš kairės: rektorius kun. Kęstutis Rugevičius, dr.Malgožata Kašner, vicemeras Gediminas Budnikas, kultūros darbuotoja Lukrecija Navickienė, menotyrininkė Rūta Purvinaitė

Pasklidusi po pasaulį maldaknygė

2001-ųjų pabaigoje Kauno politinių kalinių ir tremtinių sąjungos patalpose buvo pristatyta naujai išleista Adelės Dirsytės maldaknygė "Marija, gelbėki mus". Į renginį, kurį vedė Daina Kazlauskienė, atvyko Katalikų teologijos fakulteto VDU dekanas mons. doc. dr.Vytautas Steponas Vaičiūnas, knygų leidėjas Domas Akstinas, Snieguolė Jurskytė, surinkusi užsienio kalbomis išleistų A.Dirsytės maldaknygių "Marija, gelbėki mus" rinkinį, tremtiniai, politiniai kaliniai.

Naujos maldaknygės leidėjas Domas Akstinas

Netekome garbingo prelato

A.A prel. Kazimieras Dulksnys (1910-1935-2001)

Panevėžio vyskupija 2001-aisiais neteko penkto kunigo, vyskupijos patriarcho prelato Kazimiero Dulksnio.
Kazimieras gimė 1910 m. vasario 9 d. Juozo ir Veronikos Dulksnių šeimoje, buvo jauniausias. Be jo dar augo du broliai ir keturios seserys. Ilgaamžiai, bet jau mirę tėvai buvo vidutiniai Skodinių kaimo (Kupiškio parapija) ūkininkai.
Mokėsi K.Dulksnys Kupiškio pradžios ir vidurinėje mokyklose, Rokiškio gimnazijoje, 1928-1931 metais - Kauno kunigų seminarijoje, Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, Teologijos fakultete. 1935 m. birželio 15 d. arkivyskupas Juozapas Skvireckas Kauno Arkikatedroje jį įšventino kunigu.

Prel. Kazimieras Dulksnys

Vyskupas, žvelgiąs iš knygos puslapių

Okupacijos, nutraukusios pradėtus istorikų darbus, lėmė tai, kad daugelis ryškių mūsų tautos asmenybių dar tebedunkso užmaršties ūkuose, kuo toliau, tuo prieštaringiau, nevienareikšmiškiau yra vertinamos. Viena tokių asmenybių yra Vilniaus vyskupas kunigaikštis Ignas Jokūbas Masalskis, apie kurį iki šiol lietuviškai buvo mažai rašyta. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės dvidešimtmetis, davęs pradžią mūsų istoriografijai, buvo nepakankamas laiko tarpas tyrinėjimams. Be to, Vilniaus krašto okupacija taip pat nepalankiai veikė... O kai buvo atgautas Vilnius, kitų okupantų grėsmė daugelį istorikų išvijo iš tėvynės, atitolino nuo istorijos šaltinių. Tai objektyvios sąlygos, dėl kurių buvo likęs užmarštyje vyskupo I.J.Masalskio vardas. Neseniai viskas pasikeitė. Ši plačiai išsiskleidusi asmenybė žvelgia į mus iš Viktoro Petkaus solidžios knygos "Vilniaus vyskupas kunigaikštis Ignas Jokūbas Masalskis", išleistos 2000 metais. Knyga buvo pristatyta pernai spalio 6 dieną Verkių rūmuose. Nors autorius pabrėžė, kad šis veikalas nepretenduoja į mokslinį kūrinį, yra tik pažintinio pobūdžio, bet kalbėję mokslininkai - akademikas Antanas Tyla, kun. prof. Pranciškus Vaičekonis, dr.Juozas Lebionka - pripažino knygos istorinę vertę, buvo dėkingi autoriui už surastus ir pirmą kartą publikuojamus šaltinius.

Vyskupas Ignas Jokūbas Masalskis
(1729-1794)

Atėjo euras

Naujametinę naktį Europa iškart prarado dalį savo nacionalinės kultūros, materializuotos piniginiuose ženkluose. Istorinės valiutos - markės, frankai, liros, pesetai, guldenai - tapo tik numizmatų objektu. Juos pakeitė naujas piniginis vienetas - euras. Jau prieš kelis mėnesius tie, kurie turėjo santaupų vokiškomis markėmis, prancūziškais frankais, italų liromis, ispanų pesetais, olandų guldenais ir kitomis Europos valiutomis, gerokai pasinervino: kas nutiks jų finansinėms "atsargoms"? Žinoma, didieji finansiniai makleriai jau seniai žinojo, ką daryti su savo kapitalais.

50 eurų banknotą apžiūri Bangkoko (Tailandas) banko tarnautoja