Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys
Pakilusi arčiau saulės
Pirmoji Lietuvos lakūnė Antanina Liorentaitė
Minint Lietuvos aeroklubo (LAK) dešimtmetį,
žiūrovus žavėjo dešimties parašiutininkų šuolis. Iš šuolyje dalyvavusių
sportininkų šiandien yra likę gyvi tik du: Antanina Liorentaitė
ir Viktoras Ašmenskas.
A.Liorentaitė - pirmoji Lietuvos lakūnė, parašiutininkė. Aerodrome
ją vadino skraidančiu Antanu. Už ypatingus nuopelnus Lietuvos
aviacijai 1993 metais jai buvo įteiktas S.Dariaus ir S.Girėno
medalis.
Antanina Liorentaitė gimė Žvirgždaičiuose, Šakių apskrityje (per
karą sudegus dokumentams, tiksli gimimo data iki šiol neaiški),
pasiturinčio ūkininko šeimoje. Tėvai užaugino šešias dukteris
ir tris sūnus. Baigusi Vilkaviškio gimnaziją, Antanina pradėjo
dirbti Kaune telefoniste ir įstojo į Lietuvos aeroklubą. Šiam
pasiryžimui turėjo įtakos brolio Jono autoritetas. Jis buvo vienas
žymiausių to meto karo lakūnų, 1930 metais su draugais lėktuvu
ANBO apskriejo Europą.
Antanina, trokšdama skraidyti, įstojo į aeroklubą, baigė teorinius
civilinių lakūnų kursus ir po sveikatos patikrinimo buvo priimta
į trečiąją LAK civilinių lakūnų grupę.
Interviu "Naujajai vaidilutei" 1934 metais A.Liorentaitė
sakė: "Kartą nuėjau su broliu į aerodromą, kur pasiūlė su
juo paskraidyti virš Kauno. Kelionė mane apsvaigino. Pakilusi
arčiau saulės, nebenorėjau grįžti į žemę. Nutariau pati išmokti
valdyti tą urzgiančią mašiną. Padaviau prašymą Aeroklubui, kad
priimtų į civilinės aviacijos kursus. Mano prašymas buvo patenkintas.
Pradėjau mokytis. Saulei tekant būdavau aerodrome, o paskui grįždavau
prie savo kasdieninio įstaigos darbo". Jos instruktoriais
buvo Garolis, Tumavičius, Dzenkaitis, Lisauskas, Taunys (visi
jau mirę išeivijoje ar žuvę partizaninėse kovose Lietuvoje).
1932 m. birželio 7 d. Tauragėje per aviacijos šventę Antanina
nustebino žiūrovus: ji šoko su parašiutu ir tapo pirmąja Lietuvos
moterimi parašiutininke. O jau rugpjūčio mėnesį pirmą kartą išskrido
savarankiškai, viena. "Prisimenu tik, kad tai buvo penktadienis.
Pasikėliau be instruktoriaus, savarankiškai. Jaučiausi daug drąsiau
ir maloniau, nes žinojau, kad tik aš viena atsakau už savo likimą",
- kalbėjo A.Liorentaitė po poros metų. Savimi ji pasitikėjo, nes
buvo gerai išmokusi teorinius dalykus ir daugiau kaip 60 kartų
skridusi su instruktoriais. Kol atliko nustatytą skridimų skaičių
ir išbuvo reikalaujamą laiką ore, praėjo daugiau kaip metai.
Egzaminas buvo toks: pakilti į 2000 metrų aukštį ir ten išbūti
30 min., nusileisti iš 1000 metrų aukščio ir sustoti ne toliau
kaip už 50 metrų nuo patiesto ženklo; nusileisti iš 300 metrų
aukščio ir sustoti ne toliau kaip už 150 metrų nuo patiesto ženklo,
padaryti ore penkias figūrines "aštuoniukes". Tuos reikalavimus
Antanina sėkmingai įvykdė 1933 metų spalį ir civilinės aviacijos
pilotės licenciją gavo pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje
bei Estijoje. Ji skraidindavo draugus ir drauges. "Pasikėliau
su viena drauge. Po skrydžio ji šokinėjo, bėgiojo ir vis džiaugėsi,
kad laimingai pasiekė žemę, o man buvo maloniau skraidyti",
- vis prisimena lakūnė. Vilkėjo kombinezonu, todėl buvo panaši
į vyrą.
1937 metais, minint LAK dešimtmetį, A.Liorentaitė dalyvavo grupiniame
dešimties parašiutininkų šuolyje kartu su V.Ašmensku, J.Balčiūnu,
B.Civinskaite, A. Gysu, R.Heinriku, J.Martinkaičiu, K.Vasiliausku
ir kt. Antanina mėgo skraidyti mėlynu LAK lėktuvu. Įsigyti nuosavą
lėktuvą neturėjo galimybės. "Kilniems tikslams mielu noru
atiduočiau gyvybę, tačiau be reikalo ja žaisti nemėgstu",
- sakė lakūnė. 1939 m. lapkričio 8 d. "Lietuvos sparnai"
rašė: "Mūsų pirmoji civilinė lakūnė Antanina Liorentaitė
tarnybos labui iškelta į Vilnių. Ją išlydėjo Lietuvos aeroklubo
lakūnai, žadėdami netrukus susitikti Vilniuje".
Antrą kartą artinantis bolševikams, A.Liorentaitė su broliu Jonu
1944 m. rugpjūčio 14 d. skaudančia širdimi paliko Lietuvą. Nuo
1949 metų ji gyvena JAV, Bridžporte. 1993 metais už ypatingus
nuopelnus Lietuvos aviacijai prezidentas Algirdas Brazauskas pirmąją
šalies lakūnę A.Liorentaitę apdovanojo S.Dariaus ir S.Girėno medaliu.
Dėl silpnos sveikatos ji į tėvynę atvykti negalėjo, todėl lakūnei
medalis buvo įteiktas 1994 m. gegužės 12 d. Čikagoje, Madenkos
restorane, kur susirinko gausus būrys draugų ir artimųjų pagerbti
pirmosios Lietuvos lakūnės ir parašiutininkės.
Pagerbimo ceremoniją vedęs Edmundas Jasiūnas supažindino svečius
su spalvingais A.Liorentaitės biografijos bruožais. Sveikinimo
žodžius tarė Gražvydas Lazauskas, buvęs Amerikos lietuvių tarybos
pirmininkas, Elena Jurkėnienė, profesorius Antanas Adomėnas, dr.
Vytautas Tauras, Stefanija Šidlauskienė. Sveikinimus atsiuntė
V.Ašmenskas (buvęs LAK sekretorius, lakūnas, gyvenantis Vilniuje),
Vytautas Šakalys iš Bostono, žurnalistas Balys Dundulis iš Čikagos,
Aldona ir Anys Griniai, gyvenantys Lockporte, bendraklasis Feliksas
Valaitis ir kt.
Apie draugų ir artimųjų surengtą vakaronę, skirtą drąsiajai lakūnei,
Čikagos "Lietuvių balse" rašyta: "Įžymioji lietuvaitė
visiems atsilankiusiems ir sveikintojams nuoširdžiai padėkojo
ir gailėjosi, kad šis jos pagerbimas neįvyko bent 40 metų anksčiau".
Antanina, gyvendama iš kuklios pensijos, surado lėšų ir energijos
paremti gimines, buvusius partizanus ir Sibiro tremtinius; statant
S.Dariui ir S.Girėnui paminklą Kaune, ji prisidėjo 500 dolerių
auka, rėmė "Lietuvių balsą". Su S.Dariumi buvo gerai
pažįstama.
Šakių rajone šiandien pagarbiai tariamas A.Liorentaitės vardas.
Buvusioje Liorentų sodyboje Žvirgždaičiuose prie ąžuolo atidengta
atminimo lentelė. Žvirgždaičių mokykloje yra muziejaus ekspozicija,
skirta garbiai kraštietei. Čia rengiamos kasmetinės aviacijos
šventės, skirtos pagerbti pirmajai lakūnei. Jose dalyvauja lakūnai
bene iš visos Lietuvos. Šakių rajono Valenčiūnų aeroklubo vadovas,
lakūnas instruktorius Antanas Unikauskas, lankydamasis JAV, nemažai
bendravo su A.Liorentaite. Jis entuziastingai moko jaunuosius
moksleivius aviacijos paslapčių ir skraidina juos "liorentukais".
Zanavykų krašto muziejuje puoselėjamas kraštietės atminimas, kaupiamos
nuotraukos ir kita su lakūne A.Liorentaite susijusi medžiaga.
A.Liorentaitė atsisakė pasiūlymo jos vardu pavadinti gatvę ar
mokyklą. Savo turėtas knygas, visą biblioteką ji padovanojo Kudirkos
Naumiesčio vidurinei mokyklai.
Angelė BUŠKEVIČIENĖ
© 2002 "XXI amžius"