Senatvės uostas
Sausio 5-ąją Joniškio parapiniai
senelių globos namai "Santara" šventė penktąsias įsikūrimo
metines. Senatvės uoste laimingas dienas dabar leidžia 21 prispaustas
ligų ar artimųjų netekęs žmogus.
Sandėliu paverstas namas atgijo
"Santaros" direktorius
mons. Juozas Dobilaitis pasakojo, jog mintis įkurti tokius namus
kilo tada, kai Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius paragino
parapijas daugiau dėmesio skirti vargstantiems žmonėms, steigti
jiems globos namus ar kažką panašaus. Senelių globos namus panūdo
turėti Joniškio parapija.
Ėmė ieškoti patalpų, dairėsi jų nusipirkti, tačiau tinkamų nerado.
Buvo prisiminti kažkada parapijai priklausę Šv.Vincento draugijos
senelių globos namai. Prireikė pusmečio, kad gautų pastato nuosavybės
aktą.
Iš pradžių tuose namuose buvo įkurtos medicinos įstaigos, vėliau
pastatas buvo perduotas pasienio policijai. Dar po kurio laiko
paverstas sandėliu. Statiniui reikėjo neatidėliotino kapitalinio
remonto iš išorės ir iš vidaus. Visi darbai kainavo 300 tūkst.
litų. Pusę lėšų suaukojo iš Joniškio krašto kilę, bet Amerikoje
gyvenantys žmonės, kitą pusę - Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų
parapijos parapijiečiai.
Senelių išlaikymą remia rajono savivaldybė
Globos namuose iš pradžių buvo apgyvendinta daugiau nei dešimt
senyvo amžiaus vienišių. Dabar čia gyvena 21 senolis, keletas
jų - šiauliečiai.
Globos namai su rajono savivaldybe yra sudarę bendros veiklos
sutartį. Savivaldybė turi teisę namuose apgyvendinti dešimt savo
kandidatų, likusius pasirenka parapija. Į senelių išlaikymo fondą
paimama 80 proc. jų pensijos, bet ne daugiau kaip 276 litai. Aukomis
paremia parapijiečiai - atneša vaisių ir daržovių.
Reikėtų salės susirinkimams
Mons. J.Dobilaitis džiaugėsi, kad
juntamą paramą skiria savivaldybė. Atidavė nenaują mikroautobusą,
tad yra kuo nuvežti globotinius į polikliniką. Tolimesnėms išvykoms
autobuso nenaudoja - dauguma vienišių yra silpnos sveikatos. Pasidomėti
jų gyvenimu užsuka rajono meras ar globos ir rūpybos skyriaus
darbuotojai.
Medicininę pagalbą be atskiro atlyginimo suteikia gydytojos Janina
Mažutavičienė ir Egidija Sudeikienė. Ne kartą nemokamai malkų
atvežė miškų urėdija, Kalėdoms dovanojo eglutę. Verslininkas Romualdas
Gadeikis kaip labdarą pristatė akmens anglių. UAB "Joniškio
duona" palepina duonos ir pyrago gaminiais.
Globos namuose yra koplytėlė, tačiau trūksta salės susirinkimams
ar minėjimams. Neliktų problemos pastačius priestatą, tačiau tokiai
statybai nėra lėšų.
Atmintimi galėtų pasigirti
Seniausia pagal amžių globotinė -
Kleofa Bičiušaitė. Iš Veršių kaimo kilusiai senolei gegužės 13-ąją
sukaks 100 metų. Drąsios ir guvios senučiukės amžiumi galima ir
suabejoti. Kleofos giminaičiai iš archyvo gavo dokumentus, išduotus
1939 metais ir patvirtinančius jos ilgą gyvenimą. K.Bičiušaitė
neturėjo savo šeimos, bet ją lanko Akmenėje gyvenantys giminaičiai.
Septynis brolius ir vieną seserį turėjusi Kleofa gyva liko viena.
Senolei svaigsta galva, skauda kojų sąnarius, ji silpnai mato,
tačiau stengiasi pati nueiti pasimelsti į koplytėlę.
Už poterių mokymą sėdėjo kalėjime
Kleofa mėgo atsiskyrėlišką gyvenimą.
Ji negalvojo kurti šeimos. Sulaukusi pilnametystės, išvyko į Marijampolės
vienuolyną. Dirbo spaustuvėje ir mokėsi. Gauti amžinuosius vienuolės
įžadus sutrukdė atėjusi sovietinė valdžia. Ji nacionalizavo vienuolyno
pastatą, o jo gyventojoms įsakė skirstytis. Vienuolyno vyresnioji
Kleofai pasakė: jeigu keistųsi valdžia, tik tokiu atveju ji galėtų
grįžti atgal.
K.Bičiušaitė dirbo tėvų ūkyje netoli Žagarės. Šienavo, arė ir
akėjo laukus, sėjo grūdus. Nepamiršo ir tikėjimo. Eidama per parapijas,
mokė vaikus poterių, ruošė juos išpažinčiai ir Pirmajai Komunijai.
Už nepaklusnumą valdžiai teismas jai skyrė vienerių metų laisvės
atėmimo bausmę. Kalėjime išsėdėjo tik mėnesį. Nuo tolimesnės bausmės
buvo atleista, kai parašė laišką į Vilnių.
Senučiukė - išprususi moteris
Trūko dvejų mokslo metų, kad Kleofa
gautų vidurinį išsilavinimą. Gyvenime ji perskaitė daug knygų.
Keliolika jų laiko knygdėtėje prie lovos. Skaityti knygų dabar
nebegali dėl sutrikusio regėjimo. Joniškio medikai neranda globotinei
tinkamų akinių.
Graži Kleofos rašysena, popieriuje išdėliotos sklandžios jos mintys.
Ji yra parašiusi ne vieną eilėraštį. Senolė netgi dalyvavo eilėraščio
konkurse, skirtame Joniškio bažnyčios 100-mečiui pažymėti.
K.Bičiušaitė turi ir dailininkės gabumų. Paprašyta savo darbus
noriai rodo. Karpinių albumą dovanojo vyskupui J.Steponavičiui.
Imdamas jį, bažnyčios patriarchas savamokslei menininkei sakė,
kad tokios gražios dovanos dar niekas jam neįteikė.
Dirbant globos namuose atsirado
naujų pomėgių
Parapinių senelių globos namų "Santara"
darbuotojus renka mons. J.Dobilaitis. Jo pakalbintas Pranas Steponavičius
mielai sutiko eiti dirbti ūkvedžiu.
Koncertuoti seneliams kartą atvyko Joniškio etnografinis ansamblis
"Kuparas". Jo vadovei Ritai Mikalauskienei Pranas prasitarė
namuose kartais virkdąs armoniką. Moteris pakvietė jį įsitraukti
į "Kuparo" veiklą. Joniškietis neblogai pasirodė konkurse
"Linksmoji armonika 2001". Iš Utenos muzikantas parsivežė
dailininko pieštą savo draugišką šaržą.
P.Steponavičius teigė, kad repeticijos "Kupare" privertė
jį kitomis akimis pažvelgti į gyvenimą. Niekieno neprašytas joniškietis
pradėjo rinkti ansamblio istoriją. Sukaupė nemažą pluoštą laikraščių
iškarpų ir nuotraukų. "Skaityti ansamblio metraštį galės
atėjusieji po mūsų", - sakė 61 metų ūkvedys.
Ne vienerius metus statybos inžinieriumi dirbęs P.Steponavičius
ketina padaryti ką nors gražaus iš medžio. Pats pasidirbo medžio
tekinimo stakles. Kas žino, gal po metų kitų ūkvedys Joniškį stebins
medžio dirbiniais.
Bronius VERTELKA
Joniškis
© 2002 "XXI amžius"