XXI amžius

Bažnyčia ir šventės

"Mažoji studija" (2001 12 19), pokalbio fragmentas. Kalbama apie Bažnyčią, jos patrauklumą žmonėms ir apie šventes. Sakoma: "Ir Bažnyčia turi keistis. Žmonės visur pavargsta, o bažnyčioje jie turi ilsėtis, turi jiems būti linksma, malonu. Tada jie norės eiti į bažnyčią".
Gerai, kai linksma, bet svarbu ir linksmumo priežastis. Jeigu tik atrakcijos ir konkuravimas su diskotekomis, tai būtų per daug žemiška. Greičiausiai ir nepasisektų nukonkuruoti. Taip dabar vyksta: bandoma, bet nesiseka.
Radijo laidoje pasakyta ir tai, jog visai gerai yra, kad ir netikintys žmonės švenčia religines šventes. Vis tiek jie bešvęsdami darosi geresni, o per Kūčias dar ir pas tėvus sugrįžta.
Tikintį žmogų tokie argumentai lyg ir piktina. Sukis kaip nori, o Kalėdos vis tiek yra Kristaus gimimas. Buvo šventė sovietmečiu be jokių atrakcijų. Buvo šventė ir Sibiro tremtyje, net politiniams kaliniams lageriuose. Tiesa, visada ir visur buvo pastangų ir išoriškai šventę kaip nors parodyti. Kur kitaip negalima - bent sau, esant galimybei - ir kitiems. Visai suprantamos pastangos, bet yra ir grėsmė, kad gali ir pasilikti tik išorė ir neliks to, kas turi būti rodoma. Todėl tą išorę reikėtų nuolat pristabdyti - ko gero, tai būtų nebloga išeitis. Ji yra, bet nuolat drausminama.
"Gerai, kad ir netikintys švenčia…" Tikriausiai niekas neįrodė ir nebandys įrodyti, gerai tai ar blogai, o gal visai be reikšmės. Būna ir taip, kad vadinantys save netikinčiais nešvenčia. Iš pagarbos ir nenorėdami gadinti. Irgi neblogai. O šventimo gerumas? Kiekvienas, nors ir mažas šventumo dvelktelėjimas teigiamai paveikia. Jeigu šventėje šventumas yra, tada taip, bet gal gali jo nelikti?
Mes vis matėme, kad gerai, bet gal todėl taip buvo, kad vaikai grįždavo pas tikinčius tėvus, senelius. O jeigu netikintys taps ir seneliai, kas tada liks ir kas bus gerai? Pagoniškas paprotys be jokios prasmės, kuris netruks išsigimti. Sakys - "balius" vietoj "Kūčių vakarienės", jau ir dabar vaikai taip pasako.
Per "Mažąją studiją" buvo kalbama, kad Kalėdų ir Naujųjų metų šventimas jau nesiskiria: taip pat pageriama, ir tai visai normalu. Kūčios - dar skiriasi, nes vis dar renkamasi pas tėvus.
Iš tikrųjų - ir Kalėdos dar skiriasi, gal kad nespėjama iš tėvų išvažiuoti - tos pačios dvasios, kaip ten kalbėjusiųjų išvada. Bet jie pasakė, kad nesiskiria.
Tačiau kaip ten bebūtų, - skiriasi ar jau nesiskiria, - vis tiek reikėtų stengtis, kad per Kalėdas gimtų Kristus ir kad tikėjimas žemėje neišnyktų. Nei per šventes, nei nešvenčių metu. Sako ( ne "Mažoji studija"), kad tikintiems žmonėms apskritai visos dienos yra šventė. Jie kasdien ir kas valandą turi už ką Dievui dėkoti, o tai ir yra religinė šventė. Per Kalėdas tik visiems bendra ir ypatinga padėka už tai, kad žemėje gimė Kristus.

Gražina TRIMAKAITĖ

Marijampolė